Lietuva iki 1812

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 37 KB
2 puslapiai

Rusijos carai ir Lietuva iki 1812 metų
Justas Dagilis

Pagrindinis Rusijos tikslas buvo išsaugoti prisijungtas buvusios Lenkijos ir Lietuvos Valstybės žemes, pasiekti, kad jų padėtis būtų stabili. Tikslo buvo siekiama įvairiomis priemonėmis bei būdais. Valdžia atsižvelgdavo į konkrečią padėtį. Be to, valdymo metodai priklausė ir nuo to, kaip tą padėtį vertindavo Rusijos valdovai bei jų pasitikėjimą turintys aukštieji pareigūnai.

Prie Rusijos imperijos prijungtose buvusios Abiejų Tautų Respublikos, konkrečiai LDK, žemėse, ir dar didesniu mastu jų politiniame branduolyje – 1795 m. prijungtoje dalyje, negalėjo nesireikšti etnopolitinis separatizmas nuo Rusijos. Juk Lenkijos ir Lietuvos Valstybė ne pati žlugo dėl vidinių prieštaravimų, o buvo užkariauta ir pasidalyta kitų, didelę karinę persvarą turinčių valstybių, žinoma, sugebėjusių gudriai pasinaudoti ir vidiniais Respublikos prieštaravimais. Tarp užkariautojų, be abejo, pirmuoju smuiku grojo Rusija. Lenkijos ir Lietuvos Valstybė buvo likviduota tada, kai vykdė reformas, atveriančias kelią jos ir visuomenės modernizacijai; taigi tomis reformomis suinteresuoti sluoksniai neteko geresnio gyvenimo vilčių. Be to, ir tai ypač svarbu, palyginti gausus Lenkijos ir LDK bajorijos sluoksnis buvo tauta – pilietinė etnopolitinė bendrija, o ne tik privilegijuotasis luomas; subetnopolitinis vadinamųjų litvinų patriotizmas, reiškęsis, kai kurių Lenkijos bajorų akimis, ir kaip tam tikras separatizmas, t. y. priešinimasis siekiui paversti ligtolinę dvilypę valstybę unitarine Lenkija, išorės jėgų atžvilgiu dažniausiai lemiamo vaidmens nevaidino. Daugeliu atvejų jis tebuvo tik į autonomiją pretenduojanti lenkų patriotizmo dalis. Dėl to ir litvinų patriotizmas buvo dvilypis: jie ir lenkai, ir lietuviai. Miestiečių luomas irgi turėjo netrukus įsilieti į tautą. Valstiečiams, ypač per T. Kosciuškos sukilimą,...