Laisvė

Referatas
 5
Microsoft Word 57 KB
5 puslapiai

LAISVĖ IR DETERMINIZMAS
PAŽINIMO PROBLEMA

Laisvė
Laisvė. Kas tai? Kaip mes, žmonės, tai suvokiame? Aišku, kiek žmonių tiek nuomonių.
Man labai patiko, kaip dėstytoja užrašė ant lentos tris raides: L→P→A . Tai puikiai apibūdino laisvę. Pabandysiu pati iššifruoti šias raides: L – laisvė, P – tai pasirinkimas, o paskutinioji raidė - A, kuri reiškia atsakomybę.
Jei mes ką nors laikome doroviškai gera arba bloga, tai remiamės prielaida, kad žmogus pats laisvai pasirenka, kokiam būti. Determinuojanti galia turi būti pripažinta esanti mumyse , nes mes esame būtybės, kurios vienintelės gali pretenduoti i laisvą apsisprendimą. Determinuojančią instanciją Kantas pažymi, kad žmogus iš dalies yra gamtinė, iš dalies protinė būtybė, taigi peržengiama riba tarp daiktų savaime sferos ir reiškinių pasaulio. Be abejo, mumyse glūdi dvejopas dorovinės sąmonės determinuotumas. Dorovinės sąmonės fenomenas slypi reikalavimų, kuriuos mes laikome protingais, sistemoje. Be patirties faktų taip pat yra proto faktų, apie kuriuos mus informuoja vidinis patyrimas. Spinoza pabrėžia, kad yra tik viena būtybė, kuri nuo pradžios iki galo yra “savęs” priežastis ir gali veikti visiškai laisvai. Tik Dievas arba gamta atstovauja laisvai ir ‘neatsitiktinei’ esybei. Žmogus gali siekti laisvės , kad galėtų gyventi be išorinės prievartos. Bet jis niekuomet nepasieks “laisvos valios’. Nuo mūsų nepriklauso viskas, kas vyksta mūsų kūnui. Taip pat negalime pasirinkti to, ką galvojame. Taigi žmogus neturi laisvos sielos, ji uždaryta mechaniniame kūne. Spinoza teigė, kad pasiekti tikrąją laimę ir harmoniją mums trukdo žmogaus aistros - pavyzdžiui, garbės troškimas ir geismas. Bet jeigu pripažinsime, kad viskas vyksta iš būtinybės, galime pasiekti intuityvų gamtos, kaip visumos pažinimą.

“Ką saulės šviesa teikia juodajai žemei, tikrasis švietimas teikia žemės vaikams.”
F. S. Gruntvigas

Mūsų gebėjime pasirinkti sprendimą, kurį mums teikia protas, mūsų galėjime elgtis pagal dorovinių draudimų įstatymą tikriausiai slypi mus minantys kiti priežastiniai komponentai šalia priežasčių eigos. Jo esmę sudaro tai, jog negalima kalbėti apie laisvę visiškai determinuotame pasaulyje, bet galima mąstyti apie priežastimis determinuotą pasaulį. Tad priežastiniai ryšiai yra taip suformuoti, jog kartą jiems pasireiškus negalima lengvai sugriauti jų priežastinio apibrėžtumo eilės, bet tai netrukdo pozityviems determinantams ar jų komponentams atsirasti kitur. Vadinasi, įmanoma tai, kad laisvė skleidžiasi iš daiktų savaime sferos. visuomenė atitiko tik vieną laisvės realizavimo sąlygą:...