Laisvamanybė Lietuvoje

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 51 KB
4 puslapiai

Laisvamanybė Lietuvoje

Laisvamaniškos pažiūros Lietuvoje ėmė plisti XIX a. Jos sklido kartu su materialistinės minties stiprėjimu Vilniaus universitete ir po jo likusiose aukštojo mokslo įstaigose bei buvo atsivežamos to meto Lietuvos bajorų ir inteligentų elito iš Vakarų Europos. Tai liudija mokslininkų materialistų veikalai ir jų veikla. Tas reiškinys kėlė katalikų bažnyčios susirūpinimą. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius savo 1875 m. testamente dvarininkams perspėjo juos, kad Vakarų Europoje plinta bedievystė ir laisvamanybė, kad silpnėja tikėjimas. Kvietė tikinčiuosius vadovaujančios visuomenės luomus nepasiduoti laisvamaniškoms mintims, neklaidžioti anarchijos, paleistuvystės ir materializmo baloje. Jis tuos reiškinius įvertino kaip laikiną madą, kuri kaip ir kitos mados, praeis. Tačiau laisvamanybė nebuvo mados, o visuomeninės minties ir mokslo pasiekimų padarinys, todėl plito Lietuvoje toliau. XIX a. pabaigoje atsirado pirmoji laisvamaniška spauda lietuvių kalba, ėmė kurtis bendraminčių organizacijos.

Pirmosios lietuvių laisvamanių organizacijos susikūrė tarp lietuvių emigravusiųjų į JAV. Čia didelį vaidmenį atliko į JAV nuvykęs, dėl carizmo persekiojimo Lietuvoje, dr. Jonas Šliūpas. Jis iš pradžių kūrė atskiras lietuvių parapijas, o vėliau jose pradėjo laisvamanišką veiklą. J. Šliūpas kartu su ekskunigu Vladislovu Dembskiu, Leonu Eraminu, Andriumi Graičiūnu ir kitais iki Pirmojo pasaulinio karo JAV įkūrė net kelias laisvamanių organizacijas : 1895 m. „Spindulio“, 1900 m. Lietuvių laisvamanių susivienijimą Amerikoje, 1910 m. Lietuvių laisvamanių sąjungą, o vėliau, 1918 m. Lietuvių laisvamanių federaciją bei 1935 m. Laisvamanių etinės kultūros draugiją. Draugijos vykdė emigracijoje gyvenančių tautiečių tarpe, greta patriotinės veiklos, švietėjišką darbą, rengė lietuvių bendruomenėse JAV paskaitas ateizmo ir mokslinės materialistinės minties tematika, leido savo periodinius leidinius bei knygas, kurias platino ir Lietuvoje. Organizacijoje greta iki tol vyravusių liberalių pažiūrų lietuvių prieš Antrąjį pasaulinį karą vis aktyviau ėmė reikštis lietuviai komunistai, kurie ėmė kelti savus reikalavimus, susijusius su padėtimi Lietuvoje, reikalaudami amnestuoti politinius kalinius, įvesti civilinę metrikaciją, bažnyčią atskirti nuo valstybės ir mokyklos.

Lietuvoje laisvamanių judėjimas organizuotas formas įgijo tik atkūrus Nepriklausomą respubliką. Iki tol ateistinė mintis, kaip savarankiška vieninga srovė nesireiškė. Tik 1924 m. Šiauliuose dr. Jono Šliūpo, Jono Ilgūno, Jono Kairiūkščio, Karolio Valašino, Alfonso Žukausko bei kitų iniciatyva...