Laikraščiai

Rašinys
 5
Microsoft Word 70 KB
7 puslapiai

Rasinys reklamos kurejams. Laikrasciai lietuvoje rasinys. Anglu rašinys apie laikraščius. Rasinys reklamos kurejams. Laikrasciai lietuvoje rasinys. Anglu rašinys apie laikraščius.

Ar žinote, kas yra žiniasklaidos prekė? Manote, kad tai – informacija? Klystate. Žiniasklaidos prekė yra auditorija, kurią ji parduoda reklamos užsakovams. Kuo daugiau auditorijos pavyksta privilioti, tuo apvalesnius skaičius galima parodyti reklamos davėjams. Ir tuo didesnio užmokesčio iš jų paprašyti.
Tokiam materialistiniam žiniasklaidos funkcijos apibūdinimui pritars ne visi, bet su faktu, kad reklama visuomenės informavimo priemonėms yra artima, mylima ir reikalinga draugė, tikriausiai niekas nesiginčys. Spauda iš esmės be jos neišgyventų. Komercinė televizija – tuo labiau. Taigi mums reikia reklamos.
Auditoriją mes jau išauklėjome: ji žino, kad be reklaminių vaizdo klipų negalėtų stebėti Pasaulio futbolo čempionato, o laikraščiai be margų reklaminių skelbimų būtų ne tokie spalvingi tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Ji jau nebe taip garsiai atsidūsta mėgstamos TV ar radijo laidos viduryje prasidėjus reklamos blokui ir gana ramiai perverčia reklamai paskirtą spaudinio puslapį. Auditorija tapo kantresnė ir tolerantiškesnė.
Tačiau ta tolerancija nevalia piktnaudžiauti: jos sluoksnis yra susiformavęs iš būtinybės, o ne iš noro. Ir jis yra plonas. Tereikia reklaminiam kūrinėliui pasirodyti pernelyg įžūliam, įžeisti kieno nors jausmus – ir auditorija parodys nepasitenkinimą. O šis nepasitenkinimas niekam nenaudingas. Galimybių jo išvengti būtų daugiau, jei reklaminių kūrinių etika rūpintųsi ne tik patys kūrėjai bei užsakovai, bet ir speciali reklamos savireguliacijos institucija.
Lietuva seks ES šalių pavyzdžiu
Tokios institucijos sėkmingai veikia Europos šalyse. Jos stebi reklamos rinką, vertina reklaminių kūrinių turinį ir, žinoma, fiksuoja pažeidimus.
Reklamos savireguliacijos institucijos paprastai stovi ant trijų banginių: reklamos užsakovų, reklamos kūrėjų ir žiniasklaidos. Įvairiems pažeidimams tirti suformuojama kompetentinga ekspertų komisija. Beje, tai nėra baudžiamosios instancijos, besišluojančios pinigines baudas. Savireguliacijos institucijos vadovaujasi prielaida, kad reklamos kūrėjams ir jų klientams baisiausia yra ne piniginė bauda, o visuomenės nepritarimas. Taigi pagrindinis tokių institucijų ginklas yra viešumas. Tiesa, daugelyje šalių reklamos savireguliacijos institucijos gali ne tik pamojuoti pirštu pažeidėjo panosėje, bet ir uždrausti naudoti nevartotiną reklamą.
Pasak Europos reklamos standartų sąjungos generalinio direktoriaus Oliverio Grėjaus, tokios institucijos dar neturinčiai šaliai pirmiausia reikėtų nusistatyti reklamos savireguliacijos taisykles, kurios atitiktų ne tik valstybės teisines normas, bet ir vietinę kultūrą. Pastaroji neretai yra...