Konstitucionalizmo raida Lietuvoje

Referatas
 5
Microsoft Word 72 KB
7 puslapiai

ĮVADAS


Žmonija per tūkstantmečius sukaupė didžiulį raštijos palikimą. Tačiau iš jo galima išskirti tik nedaug dokumentų, kurie turi didžiulės reikšmės tautų ir valstybių istorijai.
Visų tautų ir valstybių gyvenime svarbią vietą užima konstitucijos – pagrindiniai valstybės įstatymai. Jų teisės normos turi visų kitų teisės normų atžvilgiu auksčiausią galią, nustato piliečių teises, laisves ir pareigas, valstybės organizavimo principus bei tikslus, įtvirtina visuomenės santvarkos ir politikos pagrindus.
Žodis “konstitucija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio “constitutio“. Jis lietuviškai reiškia nusistatymą, įrengimą, sukūrimą. Istoriškai tai senovės Romos imperatorių aktai: ediktai, dekretai, mandatai, reskriptai. Tačiau senovės Romoje šiuolaikine prasme konstitucijų kaip pagrindinių įstatymų, tautos įstatymų valdžiai ir konstitucinės teisės nebuvo. Vėlesniais laikais, tik nuo Amerikos 1787 metų konstitucijos priėmimo, prasidėjo šiuolaikinių konstitucijų raida pasaulyje, ėmė formuotis konstitucinė teisė. Europoje 1791 metais buvo priimtos Žečpospolitos Gegužės 3-osios konstitucija ir Prancūzijos konstitucija su 1797 metų Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kurios turėjo didelės įtakos daugelio valstybių konstitucijoms.
Lietuvoje konstitucionalizmas prasidėjo nuo XX amžiaus. Šiame referate bandysime apžvelgti konstitucionalizmo raidą Lietuvoje valstybės istorijos kontekste.

Konstitucoionalizmo užuomazgoms atsirasti Lietuvoje didelės įtakos turėjo išorinės aplinkybės. Trumpai jas aptarsiu.
Taigi, įvykus spalio socialistinei revoliucijai Rusijoje, atsirado galimybių atkurti Lietuvos valstybingumą. Lietuvos Taryba 1918 metais vasario 16 dieną ryžosi paskelbti naują pareiškimą, kuriuo kreipėsi į Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių vyriausybes, jog remdamasi tautų apsisprendimo teise ir Lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu, skelbia ”atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybe su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Nors ši politinė deklaracija yra laikoma Valstybės atkūrimo aktu, bet faktiškai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektu ir nepriklausomybės paskelbimas teisinių padarinių neturėjo. Negana to, politiniuose Vokietijos sluoksniuose buvo pradėtas brandinti planas sujungti Lietuvą su Prūsija ir Saksonija. Šoimis sąlygomis, ieškodama mažesnės blogybės, Tarybos dauguma nutarė ieškoti ryšių su katalikiška vokiečių Viurtembergo valstybėle, pasiūlidama hercogui Vilhelmui fon Urachui Lietuvos karaliaus sostą. 1918 metų...