Konstituciniai valdzios remai

 5
Microsoft Word 348 KB
53 puslapiai

I. KONSTITUCINIAI VALDŽIOS RĖMAI

1. Konstitucionalizmo bruožai ir konstitucijų politinė reikšmė

Konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių
norminių teisės aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus.
Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią
galią, nustato piliečių teises, pareigas, laisves, valstybės tikslus,
įtvirtina politikos pagrindus.
Dabartinė konstitucionalizmo samprata ėmė formuotis prieš du
šimtmečius. Tačiau bandymų apibrėžti politinius, ekonominius ir socialinius
santykius įvairiais aktais (dokumentais) galima rasti ir prieš du
tūkstantmečius. Būtent tokio pobūdžio dokumentai ir buvo šiuolaikinių
konstitucijų pirmtakai.
Romėnų teisėje Konstitucijos vardu buvo vadinami imperatoriaus
išleisti įstatymai bei įstatymų rinkiniai (Codex Constitutronum, novellal
constitutiones). Įvairūs imperatoriaus nurodymai principato ir imperijos
laikais buvo skirstomi į ediktus (jų tikslas buvo ne tiek nustatyti teisės
normas, kiek įgyvendinti galiojančias), mandatus (instrukcijas provincijų
valdininkams tvarkos, normų, įvairių problemų sprendimo klausimais),
dekretus (tiesioginius imperatoriaus sprendimus arba apeliacijas į teismų
sprendimus), reskriptus (imperatoriaus atsakymus magistratams arba
besiginčijančioms pusėms).
Viduramžių Vakarų Europos teisiniai aktai atspindėjo to meto politinį,
socialinį - ekonominį gyvenimą ir visuomenės teisinės sąmonės lygį.
Pagrindinės senosios, tiek vergvaldinės, tiek feodalinės, teisės
požymis buvo nelygios, nevienodos
gyventojų padėties, atsižvelgiant į jų priklausymą vienai ar kitai
socialinei grupei, tam ar kitam luomui, įtvirtinimas.
Esminį poveikį konstitucionalizmo raidai padarė XVII-XVIII a.
politiniai įvykiai Anglijoje, Šiaurės Amerikoje ir ypač Prancūzijoje,
istorinėje literatūroje dar vadinami revoliucijomis. Revoliucijų
laikotarpiu ir tuojau pat po jų greta einamųjų, paprastų įstatymų pasirodė
ir išskirtinių rūšių įstatymai – konstitucijos.
Konstituciniams aktams, teisiškai įtvirtinantiems valstybės valdžios
organizaciją ir įgyvendinimo būdus, yra pripažįstama pagrindinio valstybės
įstatymo reikšmė, didžiausias teisinis autoritetas. Konstitucijų
(lot.constitutio- nustatymas) pasirodymas buvo grindžiamas plačiai
konstitucinėje teisėje paplitusia teorija apie steigiamąją ir įsteigtąją
valdžias, pagal kurią tik tauta turinti suverenią galią sukurti valstybę ir
nustatyti jos pagrindus; šią galią tauta deleguojanti specialiai
išrinktiems savo atstovams,...