Konspektai

Konspektas
 5
Microsoft Word 148 KB
19 puslapiai

1. Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas
Objektas yra tai į ką mokslas nukreipia savo pažintinę veiklą. Filosofijos dalyku galėtume pavadinti tikrovę. Tikrovė gali būti dvejopa: a) materiali – kuri yra fiksuojama žmogaus jutimo organais ar išrastais prietaisais b) ideali – aptinkama žmogaus protu ir mąstoma. Jeigu pasaulyje viskas būtų aišku, tai nereikėtų nei mokslo nei teologijos nei filosofijos. Mokslo dalykas yra objekto dalis, kurią iš objekto išskiria pažindama žmogus. Kartais yra sakoma, kad visi mokslai turi objektą, o filosofija ne ir tuo ji skiriasi nuo kitų mokslų, taip pat mokslas nesugeba apžvelgti tikrovės kaip visumos, o filosofija sugeba, bet ne visada tai daro. Bet tokį požiūrį galima sukritikuoti, nes yra meno filosofija, teisės filosofija ir t.t. iš čia matome, kad filosofiją domina ir atskiros tikrovės dalys.
Filosofija nuo mokslo skiriasi savo pažinimo tikslais. Filosofijos skirtumą galime pastebėti keliamuose klausimuose, nes kiti mokslai nekelia klausimų, jei į juos negalime pateikti atsakymo pagrįsto empiriniu būdu pvz. ar pasaulis amžinas ir begalinis? Mokslui tai beviltiškas klausimas, nes eksperimentu niekaip nerasime atsakymo, todėl mokslai tokių klausimų ir nekelia. Filosofija kaip tik tokius klausimus kelia į kuriuos mokslas negali atsakyti. Nors filosofinių klausimų tematika skiriasi priklausomai nuo laikotarpio, bet yra amžinų filosofijos klausimų. Pagrindiniu filosofijos klausimu yra būties klausimas, nes sužinoję atsakymą į šį klausimą sužinotume ir atsakymą į kitą klausimą, kas esame patys. Į klausimus apie pasaulio sukūrimą galime sužinoti iš teologijos, mitų, bet filosofija kaip protu, logika remiantis mokslas bando įrodyti tiesas, jas pagrįsti. Kartais yra klaidingai sakoma, kad filosofijoje yra svarbiau yra klausimo iškėlimas nei atsakymas į tą klausimą. Bet taip nėra, nes pagal atsakymus filosofija yra klasifikuojama į sroves, kryptys. Jeigu būtų nesvarbus atsakymas tai pats filosofavimas prarastų prasmę. Filosofas kritikuodama kitus mano, kad jo atsakymas yra teisingiausias. Filosofija kaip ir kiti mokslai yra susijusi su pažinimo tiesos ieškojimu. Filosofai ieškodami tiesos turimus faktus interpretuoja, norėdami apibrėžti kažkokią sąvoką filosofai tą dalyką apibrėžia plačiąją ar siaurąją prasmę. Bet kitų mokslų dėsnių negalime taip apibrėžti pvz. Archimedo dėsnį. Interpretavimas suprantamas kaip faktų aiškinimas, bet atskirus faktus kiekvienas supranta kitaip ir kitaip ir savaip juos vertina. Kiekviena nauja interpretacija reiškia naujų žinių atsiradimą, kurios galbūt vėliau bus paneigtos. Atsakymai į iškeltus klausimus yra didžiausia filosofijos vertybė,...