Konfederacija

Istorijos rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 104 KB
13 puslapiai

Aktualumas
Šios temos aktualumas yra labai didelis, nes šie įvykiai pokario
Europoje davė pagrindus plėstis Europai, plėstis ekonomikai, sudaryti
pūsiausvyra tarp Europos valstybių. Įvykiai pokario Eropoje – davė pamatus
tarptautiniam saugumui užtikrinti, bei sudaryti pasaulyje taiką tarp
valstybių. Veiksmai, atlikti pokario Europoje užkirto kelią Trečiam
Pasauliniui karui, bei atgaivino visą Europą.
Tikslai
Tikslai iškelti rašant šį darbą yra šie:
1. Išnagrinėti 1945 – 1990 metų laikotarpius;
2. Pateikti svarbiausius įvykius susijusius su kolektyviniu saugumu ir
taikaus sugyvenimo politika pokario Europoje;
3. Pateikti Žymiausių įvykių susijusių su kolektyviniu saugumu ir taikaus
sugyvenimo politiką tikslias datas;
4. Įsisavinti šią informaciją pačiam, bei sudaryti šių įvykių santrauką.

Dėstymas

Vokietijos ateitis po Antrojo Pasaulinio karo, bei sąjungininkų
konferencija po Antrojo Pasaulinio karo

Sąjungininkų konferencija, skirta pačioms svarbiausioms problemoms spręsti,
buvo surengta 1945 m. liepos antroje pusėje Potsdame. Čia Jungtinėms
Valstijoms pirmą sykį atstovavo Truman; po leiboristų pergalės rinkimuose
Churchillį ir Edeną konferencijos viduryje pakeitė Attlee ir Bevin.
Diskusijos diapazonas buvo platus - nuo Lenkijos ir Ispanijos iki Graikijos
ir Libijos. Bet svarbiausia buvo nu-spręsti Vokietijos ateitį. Dar karo
metu buvo kuriami planai, kaip pa-daryti, kad Vokietija niekada daugiau
nekeltų pavojaus kaimynams ir visam pasauliui. 1944 m. ir vykstant Jaltos
konferencijai beveik niekas neabejojo, kad Vokietiją reikėtų suskaldyti į
daug mažų valstybėlių. Tačiau iki to laiko, kol Vokietija pasidavė, tiek
Rusija, tiek Vakarų sąjungininkai priėjo prie išvados, kad tie planai
nerealūs ir nepageidautini. Vokietiją nutarta laikyti vienu ekonominiu
vienetu, ją decentralizuoti, bet nesuskaldyti. Panašiai pasikeitė nuomonė
ir dėl jos ekonomikos. 1944 m. amerikiečiai buvo pasiūlę Vokietijos
neindustrializavimo planą. Manyta, kad Vokietija, neturėdama stiprios
pramonės, negaminsianti ginklų ir negalėsianti sukelti karo. Tačiau šis
vadinamasis Morgenthau planas nebuvo priimtas, nes jį rengiant remtasi
prielaida, kad būsią nepaprastai sunku nusmukdyti Vokietiją, o Vokietijai
kapituliavus paaiškėjo, kad ji kurkas labiau nusilpusi, negu sąjungininkai
įsivaizdavo, tikroji problema buvo, kaip išgelbėti ją nuo visiško žlugimo.
Sovietų požiūris irgi pasikeitė. Iki 1945 m. jie laikėsi aršios
antivokiškos linijos, bet vėliau išryškėjo ženklūs pokyčiai. II-ja
Erenburg, žymiausias antivokiškos...