Kometos ir meteorai

Referatas
 5
Microsoft Word 61 KB
6 puslapiai

Referatas apie kometas. Referatas apie kometas.

Didelė kometa su didelia galva ir uodega, nusidriekusi per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur tarpsta primityvi gamtos samprata.
Liaudis apie kometas
Žmonių dėmesį jau žiloje senovėje patraukė kometos (gr.kometes (aster) - "uodeguotos žvaigždės"). Uodeguotoji žvaigždė, mažos maės, ūkanoto debesies pavidalo kosminis kūnas, skriejantis Saulės sistemoje. Senovės graikai įsivaizdavo kometą kaip galvą palaidais plaukais, išsidriekusiais danguje. Dauguma kometų skrieja aplinkui Saulę labai ištęstomis elipsėmis. Priartėdamos prie Saulės, šilumos veikiamos, jos išskiria dujas, kurios sudaro aplink branduolį šviečiantį apvalkalą - kometos galvą, ir udegą - ar kelis šviesos ruožus, nukreiptus į priešingą Saulei pusę. Kometai tolstant nuo Saulės, uodega pamažu išsisklaido erdvėje.
Lietuvių liaudis kometą vadino ugnine žvaigžde, šluotine žvaigžde arba tiesiog šluota, rykšte arba dievo rykšte, kardu. Kometos pasirodymas žmonių buvo laikomas dievų ženklu apie jų siunčiamą didelę nelaimę už nuodėmes: tai badas, karas, nederlius, sausra, liūtys, vargas ir skurdas visam kraštui. Jei kometa pasirodo kardo ar rykštės pavidalo, būsiąs žiaurus karas. Pavyzdžiui, apie Žygainius (Tauragės raj.) prieš Pirmąjį pasaulinį karą žmonės vakare matė žvaigždę su rykšte. Apie Kaltanėnus (Švenčionių raj.) žmonės sakydavo, kad, jei danguje pasirodo žvaigždė su uodega, tai bus žmonėms rykštė. Jei tokia žvaigždė pasirodo su šluota, bus nušluoti nuo žemės žmonės (Pilypai, Švenčionių raj.). Jei raudona ir su šluota kometa pasirodo prie Mėnulio, bus didelės nelaimės. Apie Juodižkius (Vilniaus raj.) tikėta, kad uodeguotos žvaigždės gali užkliudyti Saulę ir uždegti Žemę.
Kometų vadinimas šluotomis ar rykštėmis yra universalus reiškinys. Jis būdingas visoms Europos ir Anglijos tautoms. Kometų vadinimas šluotomis žinomas iš pačių seniausių Kinijos, Indijos ir kitų šaltinių.
Mokslininkų samprotavimai apie kometa
Mokslininkų samprotavimai apie kometas kadaise taip pat buvo tolimi nuo tikrovės. Pavyzdžiui, Aristotelio manymu, kametos ne dangaus kūnai, bet kažkokie garavimai, pakilę iš Žemės atmosferos ir užsidegę kosmose. Vėliau Seneka ginčijo Aristotelio pažiūrą - laikė kometas tikrais pasaulio kūnais. Viduramžiais Aristotelio autoritetas paėmė viršų, ir tuo metu kometos kuriam kartui pasiliko kyg už astronomijos ribų. Ypatingu uolumu kometas nagrinėjo Tichas Brahė, turėjęs eilę gerų progų jas stebėti 1577, 1580, 1582, 1585, 1590, 1593 ir 1596...