Komercinės teisės užrašai

Teisės konspektai
Konspektas
 5
Microsoft Word 149 KB
20 puslapiai

Prekybos teisės sąvoka ir turinys

Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.
Teisė dar gali būti skirstoma į: 1.Privatinė - gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2.Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) - reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.
Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.
Prekybos teisės šaltiniai
Pagrindinis šaltinis - įstatymai. Taip pat ir poįstatyminiai aktai. Gali būti papročiai, tarptautinė teisė. Lietuvoje nėra Prekybos arba Komercijos kodekso. Vienas iš svarbiausių šaltinių Lietuvoje - Civilinis kodeksas. Kiti prekybos teisės šaltiniai - draudimo, konkurencijos, vartotojų teisių gynimo įstatymai, AB ir UAB įstatymai, prekybos įstatymas, tarptautinės sutartys. Įvairiose šalyse prekybos teisinės normos skiriasi.
Teisės harmonizavimas - t.y. įvairių nacionalinių barjerų trukdančių tarptautinei prekybai šalinimas keičiant nacionalinius įstatymus.
Teisės unifikavimas - t.y. įvairių tarptautinių konvencijų ir kt. tarpt. aktų priėmimas.
Teisės unifikavimo ir harmonizavimo lygiai gali būti įvairūs: 1.Pasaulinio lygio (teisės normos reguliuojančios pervežimą); Vienos konvencija 1993, Tarptautinių komercinių sutarčių principai 1993, parengė UNIDRIT organizacija. 2.Regioninio lygio; Europos sąjunga ir kt.
Prekybinės veiklos subjektai
Tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima prekybine veikla. Prekybinė veikla neįmanoma be sutarčių sudarymo.
Fiziniai asmenys kaip komercinės teisės subjektai tai: smulkūs prekybininkai, kurie neturi įmonininko statuso, nesamdo žmonių, verčiasi išnešiojama prekyba. Fizinių asmenų teisinis statusas apibūdinamas teisnumo ir veiksnumo kategorijomis.
Teisnumas - galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. Kiekviena valstybė nustato fizinių asmenų teisnumo turinį. Teisnumo turinys apibūdintas civiliniame kodekse ir kt. įstatymuose. Teisnumo turinys yra tai ką žmogus gali įgyti. Teisnumą riboja atskiri civilinio kodekso straipsniai. Pats pilietis to pasirašyti negali. Visiškai neteisnus asmuo negali būti, bet gali būti atimtos kai kurios teisės. Piliečių teisnumas atsiranda jam gimus ir dingsta - mirus.
Fizinių asmenų. veiksnumas - tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir civilines pareigas. Veiksnūs...