Kokia Lietuvos pašto ateitis

Referatas
 5
Microsoft Word 50 KB
4 puslapiai

KOKIA „LIETUVOS PAŠTO“ ATEITIS

Pirmiausia noriu pasakyti, kad pati pašto sistema yra pasaulinė. Šioje sistemoje visi atliekami darbai yra panašūs. Labiausiai skiriasi jų mechanizavimo lygis. Tačiau tokiuose stambiuose renginiuose paprastai aptariami svarbiausi pokyčiai paštų sistemoje, numatoma tolesnė nacionalinė paštų strategija. Pastaraisiais metais Europos valstybių paštuose padėtis ėmė smarkiai keistis. Tai akivaizdžiai rodo toks pavyzdys. Dabar beveik visose Europos valstybėse, tarp jų ir Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Švediją ir Suomiją, įvesta palyginti svarbi lengvata. Valstybių nacionaliniams paštams suteikta išskirtinė teisė pristatyti laiškus iki 350 g. Tokio masto laiškai sudaro didžiąją pašto dalį. Sunkesniems laiškams pristatyti monopolio nėra. Nuo 2007 m. Europos Sąjungos šalyse ši lengvata naikinama. Demonopolizuojama palaipsniui, kad nacionaliniai paštai galėtų pakoreguoti paslaugų struktūrą, nesusidurtų su sunkumais ir turėtų pakankamai laiko perėjimui prie konkurencijos bei jos įgyvendinimui. Daugelis Europos šalių jau dalyvauja konkurencinėje veikloje. Kai kurių nacionalinių paštų pasikeitė ir pavaldumas. Jie jau tapo akcinėmis bendrovėmis. Tik rytinėse Europos valstybėse šioje srityje permainų beveik nėra. Iš artimiausių kaimynų tik Latvijos ir Esijos paštai jau treji metai kaip pakeitė pavadinimą. Tapęs akcine bendrove, mūsų kaimynų paštas ir toliau vykdo valstybės įpareigojimus, numatytus Pašto įstatyme. Tačiau akcinės bendrovės statusas suteikia daugiau savarankiškumo. Jie gali lanksčiau planuoti savo veiklą, operatyviau spręsti iškilusias problemas.
Kita didelė naujovė, akcentuota Europos šalių paštų vadovų pasitarime, tai prasidėjęs paštų privatizavimas. Privatizuotas paštas Olandijoje, kur privatus sektorius valdo daugiu kaip 50% akcijų. Tam tikrą dalį akcijų užsienio valstybei pardavė Malta. Privatizavimo programas rengia nemaža kitų Europos valstybių.
Europos šalių pasitarimas jokių sprendimų bei nutarimų nepriima. Jis teikia siūlymus Europos komisijai, o pastaroji – Europos Sąjungai. Tačiau paštas yra gana sudėtinga struktūra ir visi supranta, kad šioje srityje negalima daryti staigių posūkių.
Tikslią datą vargu ar galima dabar pasakyti. Šio klausimo sprendimas priklauso ne vien nuo „Lietuvos pašto“ vadovų. Tai ilgas ir sudėtingas kelias. Pirmiausia savo nuomonę turėtų pareikšti Lietuvos susisiekimo ministerija bei Vyriausybė. Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ įtraukta į svarbių ir neprivatizuotinų objektų sąrašą. Manau, kad negalime atsilikti nuo kitų valstybių, ypač dabar, ruošiantis stoti į Europos Sąjungą. Praktiškai...