Klausos sutrikimai

Referatas
 5
Microsoft Word 55 KB
5 puslapiai

TURINYS

Įvadas
1. Klausos sutrikimų apibūdinimas ir svarbesni sutrikusios klausos vaikų vystymosi ypatumai
2. Neprigirdėjimo diferencinė diagnostika
3. Sutrikusios klausos vaikų ugdymo ypatumai
4. Vaiko, turinčio klausos negalę, integruoto mokymo galimybės
5. Pagalba sutrikusios klausos vaikui, besimokančiam bendrojo lavinimo mokykloje
6. Korekcinis darbas ugdant neprigirdinčiųjų kalbą ir šalinant kalbos sutrikimus
Išvados
Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Klausos sutrikimas, ypač dalinis, yra dažnai pasitaikantis trūkumas. Neprigirdintieji ir kurtieji sudaro 4-6 % gyventojų. Mažiau ryškūs klausos sutrikimai (lengvas neprigirdėjimas) ypač dažni (net iki 25%). Kurtumas pasitaiko daug rečiau (0,1-0,2 %)
Savo darbe apibūdinau svarbesnius sutrikusios klausos vaikų vystymosi ypatumus.
Antroje dalyje dėstoma kaip svarbu išsiaiškinti vaiko klausos būklę ir taikyti gydymą, bei specialų mokymą.
Trečia dalis apie sutrikusios klausos vaikų mokymo ypatumus. Kaip parinkti tinkamus mokymo metodus vaikams turintiems klausos sutrikimų.
Ketvirtoje ir penktoje dalyse analizuoju apie galimybes, vaiko turinčio klausos negalę, integruotą mokymą, besimokančiam bendrojo lavinimo mokykloje.
Koks galimas koreliacinis darbas ugdant neprigirdinčiųjų kalbą ir šalinant kalbos sutrikimus aprašoma paskutiniojoje darbo dalyje.

1. KLAUSOS SUTRIKIMŲ APIBŪDINIMAS IR SVARBESNI SUTRIKUSIOS
KLAUSOS VAIKŲ VYSTYMOSI YPATUMAI

Klausos sutrikimai tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja. Klausos susilpnėjimo laipsnis nustatomas atlikus audiometrinį tyrimą. Jo metu fiksuojami absoliutūs girdimųjų pojūčių slenksčiai decibelais (dB) 500, 1000, 2000 Hz tonus. Klausos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal ‚geriau girdinčios“ ausies duomenis.
Lietuvoje orientuojamasi į tokį klausos sutrikimų klasifikavimą:
- neprigirdėjimas: nežymus (26-40 dB), vidutinis (41-55dB), labai žymus (71-90 dB).
- kurtumas: praktiškas (daugiau kaip 91 dB).
Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, orientuojamasis ne tik į klausos sutrikimo laipsnį, bet ir į tai, kiek klausos sutrikimas trukdo (arba leidžia) vaikui savarankiškai išmokti kalbėti, muzikuoti ir t.t.
Kurčiaisiais laikomi vaikai, turintys įgimtą arba anksti (iki 3 metų) įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti, taip pat vėliau apkurtę asmenys, be specialaus pasirengimo negalintys bendrauti sakytine kalba. Pagal kalbos išsivystymą kurtieji skirstomi į dvi grupes: 1) nekalbančius kurčiuosius, kurie gimė kurti arba apkurto iki 3 metų, t.y. iki susiformuojant kalbai; 2)...