Klaipėdos nafta

Vadybos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 57 KB
6 puslapiai

Klaipedos nafta referatas. Klaipedos nafta referatas.

Po karo TSRS Vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius iš
Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamesnius
pripažino Klaipėdos uostą. 1956m. miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimui
steigti naftos bazę esamo naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6ha sklypą.
1959m. lapkričio 27d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjo
savo veiklą – tą dieną priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijos
su mazuto cisternomis, o gruodžio 29d. iš Klaipėdos išplaukė pirmasis
tanklaivis su naftos produktų kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami iš
Jaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų.
Klaipėdos TSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė
mazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5mln. tonų naftos
produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982m. per
Klaipėdą buvo eksportuota 6,4mln. tonų naftos produktų, o dar po kelerių
metų pasiekta 10,8mln. tonų riba.
1982 metais buvo įrengta nauja technologinė linija „geležinkelis –
tanklaivis“ pramoniniams tepalams perpilti. Tačiau visa kita terminalo
įranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškai
susidėvėjusi, neatitiko ekologinių reikalavimų. Todėl 1989m. Žaliųjų
judėjimo reikalavimui buvo apribotas geležinkeliu pervežamo mazuto kiekis
ir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.

XXa. Pradžioje naftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916
metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“
dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytos
pirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje
pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos rinkoje dominavo „Shell“ ir
rusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjo
daugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst.
tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais naftos
uostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklauviams to neužteko: iš jūrose
stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus.
1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros
5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to, buvo
pastatytos talpyklis naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje
ir Pagėgiuose, bei įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo
gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės...