Klaipėdos kraštas

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 79 KB
9 puslapiai

Klaipėdos kraštas referatas. Klaipėdos kraštas referatas. Klaipedos krasts vokieciams. Klaipedos krasts vokieciams.

Tomas Lamanauskas

Klaipėdos kraštas ir jo likimas XX a.

Turinys


1.Turinys 1
2.Įžanga 1
3.Klaipėdos kraštas iki XX a. 1
4.Klaipėdos kraštas XX a.
4.1.Padėtis iki Paryžiaus konferencijos
4.2.Paryžiaus konferencija
4.3.Prancūzų valdžia
4.4.1923 m. sukilimas
4.5.Oficialus krašto prijungimas
4.6.Krašto praradimas 1939 m.
4.7.Galutinis atgavimas 3
3
4
4
6
8
9
10
5.Išvados 10
6.Literatūra 11

Įžanga

Klaipėdos kraštas sudaro savarankišką geografinį vienetą: tai yra siaura juosta, vakaruose apribota jūros, pietuose - Nemuno, rytuose - Telšių plynaukštės. Šios juostos plotas 2451 km2 (su Kuršių nerija 2848 km2), jos ilgis 140 km, o plotis kai kur tik 15-20 km. Šio nedidelio ploto istorija labai permaininga: pradžioje šis kraštas priklausė baltams, vėliau ordinui, po to savarankiškai Prūsijai, vėliau pastarosios sujungtai Vokietijai, vienu metu buvo valdomas prancūzų, po kiek laiko grįžo lietuviams ir po trumpo vokiečių įsiveržimo galiausiai iki šių dienų yra teisėta Lietuvos dalis.

Klaipėdos kraštas iki XX a.

Iki XIII a. antros pusės Klaipėdos kraštas priklausė baltų gentims - šiaurėje kuršiams, pietuose skalviams (prūsų gentis), dalis išvis nebuvo gyvenama. Prasidėjus ordino agresijai sembai (prūsai) ir žemaičiai, kovodami prieš vokiečius, visada padėdavo vieni kitiems, naudodamiesi keliu per skalvių žemę (Klaipėdos krašto pietūs) arba per Kuršių marias. Vokiečiai nutarė perskirti sembus ir žemaičius ir 1252 m. Livonijos ordino pavestas Eberhardt von Seyne įkūrė Memelburgo (Memel - vokiškas Nemuno pavadinimas, bet senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda) pilį. Žemaičiai tuojau suprato statomos pilies pavojingumą ir ėmė pulti ją tebestatomą. Bet ir dažnais puolimais jie nesugebėjo jos išgriauti. Tai pavyko tik sembams didžiojo prūsų sukilimo metu (1260-1274), bet ordinas netruko pilies atstatyti. Nuo tada iki XX a. Klaipėdos kraštas praktiškai priklausė vokiečiams. Tiesa, Livonijos ordinui buvo sunku susisiekti su Klaipėda, todėl 1328 m. ši pilis buvo perduota Prūsų kryžiuočiams.
Taip atrodė Ordino okupuotos žemės prieš Žalgirio mūšį:



Klaipėdos kraštas buvo labai retai gyvenamas, todėl XV a. ordinas ėmėsi jo kolonizacijos, bet po Torno taikos (1466 m.) nebebuvo ryšio tarp vokiečių žemių ir Klaipėdos krašto. Taigi kolonizuojant šį kraštą daugiausia buvo naudotasi vietos gyventojais - kuršiais ir jų žemėse gausiai gyvenusiais žemaičiais. Kolonizacijos mastą rodo tai, kad XV a. pirmoje pusėje be Klaipėdos šiame krašte buvo vos trys...