Kirstukai

Referatas
 5
Microsoft Word 51 KB
4 puslapiai

informacija apie kirstukREFERATAS

Lietuvos žinduoliai

Paprastasis kirstukas
Vandeninis kirstukas





Vilnius
2003
1. Sistematika


Būrys. Vabzdžiaėdžiai – Insectivora
Šeima. Kirstukai - Soricidae
Gentis. Tikrieji kirstukai - Sorex
Rūšis. Paprastasis kirstukas – Sorex arancus

1 pav. Paprastasis kirstukas

Būrys. Vabzdžiaėdžiai – Insectivora
Šeima. Kirstukai - Soricidae
Gentis. Vandeniniai kirstukai - Neomys
Rūšis. Vandeninis kirstukas – Neromys fodiens

2. Paplitimas pasaulyje

Paprastojo kirstuko arealas apima didelę teritoriją nuo Suomijos, Norvegijos ir Švedijos – šiaurėje iki Prancūzijos ir Jugoslavijos – pietuose. Į rytus jis tęsiasi iki Vakarų Sibiro, Altajaus ir Šiaurės vakarų Mongolijos. Europinėje dalyje ši rūšis paplitusi miškų zonoje nuo tundros iki stepių. Šiaurės Kaukazo ir Užkaukazės miškuose.
Vandeninis kirstukas paplitęs Europos, Vakarų Sibiro, Kazachstano, Mongolijos, Šiaurės Kinijos miškų ir stepių zonose, taip pat Amūro žemupyje ir Sachaline. Kalnuose aptinkamas 2000-2600 m. aukštyje.

Paplitimas Lietuvoje
Paprastasis kirstukas paplitęs visoje Lietuvoje ir yra dažnesnis už kitus kirstukus (žr. 2 pav.). tačiau radimvietėse nėra gausus.


2 pav. Paprastojo kirstuko paplitimas Lietuvoje.
Vandeninis kirstukas paplitęs visoje Lietuvoje, bet nedažnas, rečiausiais iš visų trijų kirstukų rūšių. Mažai tyrinėtas, trūksta duomenų apie gausumą ir populiaciją kitimo tendencijų įvertinimui (žr. 3 pav.)

3 pav. Vandeninio kirstuko paplitimas Lietuvoje
3. Skiriamieji požymiai
Šeima. Kirstukiniai

Tai smulkūs, panašūs į peles žinduoliai. Snukutis ilgas ir laibas. Akys mažos, bet normaliai išsivysčiusios. Ausys įvairaus didumo. Galūnės penkiapirštės. Kai kurių pirštai sujungti plaukiojamąja plėvele. Kailiukas tankus ir švelnus, plaukai trumpi.
Kaukolės veidinė dalis ištįsusi, į priekį siaurėjanti, o smegeninė dalis – plati. Skruostų lankų nėra. Kiekviena apatinio žandikaulio pusė su kaukole jungiasi dviem sąnariais. Pirmos poros kandžiai (I1) dideli, išlenkti kaip pjautuvas, su dviem viršūnėmis: priekine (didesne) ir užpakaline. I2, I3, C1 ir P1( arba P1 ir P2) mažesni už kitus dantis, visi jie panašūs ir bendrai vadinami tarpiniais dantimis. Jų skaičius ir forma yra svarbūs kirstukų sisteminiai požymiai. Pirmieji apatiniai kandžiai (I1) taip pat dideli, horizontaliai atsikišę į priekį. Apatinių ilčių nėra.
Gyvena įvairiuose landšaftuose – nuo tundros iki tropinių miškų ir dykumų. Aktyvūs visą parą....