Kino istorija p p pasolini kūryba

Dailės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 60 KB
6 puslapiai

Turinys

Įvadas 3
P.P.Pazolinis -menininkas, mokslininkas, komunistas, ištvirkelis…. 4
Filmai 6
Išvados 10
Šaltinių sąrašas 11
Įvadas
Pjeras Paolo Pazolinis (P.P.Pasolini 1922.03.05-1975.11.02) - italų poetas, dramaturgas ir teoretikas. Baigė Bolonijos universitetą, vėliau dėstė prancūzų kalbą. 1942 metais Friolyje išleido savo pirmą eilėraščių rinkinį - “Eilės Kazarsėje”. 1950 metais persikraustęs į Romą aktyviai dalyvavo literatų gyvenime, išleido knygą, studijavo religinę poeziją, leido žurnalą “Dirbtuvė” (“Officina”). Pagal jo romanus “Pašėlę vaikinai” ir “Brutalus gyvenimas” buvo pastatyti kitų režisierių filmai. Pats Pazolinis dalyvavo daugiau kaip 15-kos filmų scenarijų kūrime. Pavyzdžiui:
La Donna del Fiume 1955(scenarijaus autorius)
Le Notti di Cabira 1957 (dialogų autorius)
Giovani Mariti 1958 (scenarijaus autorius)
Morte di un Amico 1959 (scenarijaus autorius)
Bell’Antonio 1960 (scenarijaus autorius)
La Notta Brava 1960 (scenarijaus autorius)
Una Giornata Balorda 1960 (scenarijaus bei siužeto autorius)
La Canta delle Marane 1961 (scenarijaus autorius)
La Commare Secca 1962 (scenariajus bei siužeto autorius)
etc.
60-tųjų pradžioje Pazolinis debiutavo režisieriaus vaidmenyje. Jo pirmi filmai (Accatone, 1962 ir Mamma Roma, 1962) byloja apie gilų meninį idėjinio praeities paveldo konvertavimą, suliejimą su šiuolaikinėm koncepcijom. Tikroji jo kūrybos idėja slypėjo neištirto realybės sluoksnio atverime, tai buvo marginalų, padugnių ištraukimas į dienos šviesą, tuometinio ekonomikos pakilimo išvirkštinės pusės analizė. Autorius reabilitavo savo herojų autentišką kalbą, Romos dialektą, identišką kultūrą, kuri prieš tai nebuvo nagrinėta kine. Trumpametražiniame filme “Avies pieno sūris” (La Riccota) autorius aštrioje poleminėje formoje atkuria pirminius žmogiškuosius refleksus, konkrečiai - badą, parodydamas jo prioritetą prieš religines baimes bei jausmus. Jo programinis filmas “Evangelija pagal Matą” (Il Vangelo Secondo Matteo, 1964) tapo meniniu postumiu kontestacijos judėjimui, atvėrė naują nišą Italijos kine, o režisierius tapo ištisos naujos kartos dvasiniu guru.
Filosofiniame veikale “Paukščiai didieji ir mažieji” (Uccellacci E Uccellini, 1965) Pazolinis suduria ištisus dvasinius pasaulius - šiuolaikinę terpę ir viduramžius, “Edipe Karaliuje” (Edipo Re, 1967) ir “Medejoje” (Medea, 1969) pateikia autorinę klasikinių literatūrinių ištakų konversiją, “Teoremoje” (Teorema, 1968), jo romano ekranizacijoje, pranašauja buržuazinės kultūros žlugimą bendrame kontekste, filme “Kiaulydė” (Porcile, 1969)...