Kinija6

Referatas
 5
Microsoft Word 148 KB
19 puslapiai

Kinija: kontroliuojamos modernizacijos ribos
Vykintas Pugačiauskas, 1999
Įvadas
Kinija yra unikali valstybė — ne vien įspūdingais ekonominio augimo tempais. Tai vienintelė tokį ekonominį augimą pasiekusi valstybė tarp „komunistinę“ ideologiją vienomis ar kitomis formomis postuluojančių šalių — arba vienintelė iš dideliais tempais augančių valstybių, išlaikiusi „komunistinę“ ideologiją. Kabutės pastarajame teiginyje nurodo ne tik ideologinės formos negrynumą, bet ir ideologijos vaidmens šiuolaikinės Kinijos ekonominiame gyvenime ribotumą. Ribota ideologijos įtaka ekonomikai, ar, tiksliau, ideologinis negrynumas, kita vertus, leidžia laikyti Kiniją viena iš autoritarinių valstybių, kurių režimo legitimumas pagrįstas ekonominiu rezultatyvumu. Galima daryti prielaidą, kad rezultatyvi ekonominė politika turi ar gali turėti reikšmingų padarinių socialinei struktūrai ir politiniam gyvenimui. Iš esmės tai yra suderinamumo klausimas: kiek įmanoma išlaikyti unikalų „komunistinio“ autoritarizmo ir aukštų ekonomikos augimo tempų derinį.
Mėginant atsakyti į šį klausimą, modernizacija tampa esmine koncepcija. Šiuo atveju modernizacija suprantama siaurąja prasme — kaip ekonomikos struktūriniai pertvarkymai, įgalinantys pasiekti ilgalaikį augimą, orientuojantis į konkurenciją pasaulio rinkoje. Toks ekonomistinis požiūris į modernizaciją, akivaizdu, vis dėlto nėra pakankamai siauras, kad Kinijos atvejis nereikalautų papildomo apibūdinimo. Šiame darbe, aptarus modernizacijos Kinijoje ypatybes, bus teigiama, kad modernizacija šioje valstybėje yra „kontroliuojamo“ pobūdžio — tai valstybės politinio elito inicijuota ir kontroliuojama modernizacija, o ne tiesiogiai iš visuomenės ekonominio mobilumo kylantys ekonominiai persitvarkymai (taikant ekonominiams veikėjams, Ulricho Beko (Ulrich Beck) terminais tai reikštų ne „jūs esate automobilių kamštis“, bet „jūs esate automobilių kamštyje“). Tokiu atveju klausimą dėl „komunistinio“ autoritarizmo ir ekonomikos augimo ilgalaikio suderinamumo galima performuluoti kaip klausimą dėl kontroliuojamos modernizacijos ribų: kiek kontroliuojama modernizacija gali išlikti iš tikrųjų kontroliuojama, nepereinanti į politinės sistemos liberalizaciją. Tai ir yra pagrindinis šio darbo klausimas.
Akivaizdu, kad jis susijęs su tolesnės Kinijos ekonominės ir politinės raidos prognozavimu, todėl dera pripažinti, kad tikslaus atsakymo į jį čia nebus siekiama rasti. Tačiau bendriausias atsakymas yra tas, kad kontroliuojama modernizacija turi ribas, ir šiame darbe bus mėginama išskirti tendencijas bei apibrėžti kontroliuojamos modernizacijos sukeltus socialinius, politinius...