Kas yra folosofija

Konspektas
 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

Kas yra konspektas. Kas yra konspektas.

APRAŠYMAS
Fabio plasmas, co reiškia fizika, kas tai yra fizikiniai tyrinėjimai, yra dar tik įvadinis klausimas. Kai klausiama tokių dalykų ir bandoma į juos atsakyti tai jau nebe fizika. Tas, kuris klausia, ką reiškai filosofuoti, ir bando atsakyti, užsiima vien filosofija. Tai ne įvadinis, o pats svarbiausias filosofijos klausimas: juk jis veda į pačią filosofijos šerdį. Trumpai tariant, nieko negalim pasakyti apie filosofijos ir filosofavimo esmę, nekalbėdami apie žmogaus esmę. Būtent ši mintis ir atidengia filosofijos šerdį.
IŠSAMUS APRAŠYMAS
Taigi atsakyti į klausymą, kas yra filosofija nėra paprasta. Ką ji nagrinėja, ko iš jos galima išmokti? Būtų galimas toks vertimas kaip “išminties meilė”, tačiau jis ne tiek paaiškina filosofijos prasmę, kiek sukelia daugiau klausimų: Kas yra išmintis ? Kuo ji skiriasi nuo žinojimo ir mokslo? Akivaizdu, kad klausimas kas yra filosofija, nėra visai aiškus, dėl jo ginčijamasi. Klausimas “ Kas reiškia filosofuoti? “ yra filosofinis klausimas ir į jį negalėsime atsakyti taip, kad nebeliktų abejonių, nes filosofinio klausimo esminė ypatybė yra ta, kad atsakymas į jį neateina kaip “nugludinta tiesa” ( pasak Parmenido ) ir neįspraudžiamas į saują it nuraškytas obuolys. Tarp daugybės įvairių žmogiškosios kūrybos sričių filosofija yra vienintelė, turinti savimonę, vadinasi, savo pačios priemonėmis galinti suprasti, kad ji esanti filosofija: filosofijos apibrėžtis yra jos pačios klausimas, sprendžiamas iš jos vidaus. Filosofija aptaria save pati iš savęs. Filosofija gali suvokti bei aptarti save pačią iš savęs, ir tai jai teikia pranašumą mokslo atžvilgiu, tačiau tuo pačiu virsta pikta nelemtimi jos pačios atžvilgiu. Kadangi filosofija nėra aptariama kieno nors iš šalies, o nusako pati save iš vidaus, filosofija turi savo esmę ne duotą iš anksto, kad vėliau ją filosofavimu tik skleistų, bet ji kildina šią esmę pačiu filosofavimu: filosofija yra tai, ką taria, kad ji tai yra. Yra daugybė filosofijų, būtent todėl, kad nė viena iš jų negali savo teiginių padaryti tokių, jog jie pergalėtų abejotinumą arba savo akivaizdumu arba galimybe juos patikrinti bei pakartojamai įrodyti. Filosofijoje nėra nieko, kas kaip išvados galiotų visomis srovėms ir kryptims. Jokia filosofija nėra nuolatinė, ir joks filosofinis atsakymas nėra patvarus. Dabartinė filosofijos savimonė, kad ji esanti ”mokslo teorija”, savaime kelia įtarimą, jog pati filosofija atsisakanti ankstesnio savo vaidmens ir pereinanti mokslų tarnybon. Buvusi mokytoja ir vadovė, filosofija mūsų dienomis paneigianti šią savimonę ir virstanti tarnautoja. Kas tad belieka veikti, jeigu filosofija savo duoklę...