Kalbotyros

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 80 KB
9 puslapiai

Referatas apie kalbininkus. Referatas apie kalbininkus.

Kaunas, 2005
TURINYS

ĮVADAS3
1. Lietuvių bendrinės kalbos raida4
1.1. Lietuvių bendrinės kalbos susiformavimas, jos plėtotė4
1.2. Lietuvių bendrinės kalbos padėtis nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu4
1.3. Lietuvių bendrinės kalbos padėtis sovietmečiu
5
1.4. Lietuvių bendrinės kalbos padėtis nuo 1990 m. iki šiol6
2. Bendrinės kalbos normos ir norminimo kriterijai7
2.1. Kalbos norma 7
2.2. Bendrinės lietuvių kalbos norminimo pradžia7
2.3. Bendrinės kalbos norminimo kriterijai šiandien8
2.4. Kiek kalbos normų kitimą lemia ar gali lemti visuomenė?9
3. Kalbos samprata šiandieninėje visuomenėje9
3.1. Kalba- kaip komunikatorė bei žmogaus ir tautos reprezentatorė10
3.2. Ką patys lietuviai mąsto apie savo kalbą ir jos ateitį?10
4. Kalbininkų samprata šiuolaikinėje visuomenėje11
IŠVADOS12
LITERATŪRA13

ĮVADAS

Šio darbo tikslas- išsiaiškinti, kokia yra kalbos ir kalbininkų padėtis šiuolaikinėje visuomenėje, kaip į šiuos du dalykus žiūrima.
Darbo uždaviniai: 1) išsiaiškinti, kada Lietuvoje susiformavo kalbotyros mokslas;
2) kokia yra socialinė lietuvių kalbos raidos istorija;
3) išsiaiškinti, kas yra kalbos norma, kokie buvo bendrinės kalbos norminimo kriterijai XIX a. ir dabar;
4) ištirti, ką šiandien lietuviai mano apie savo kalbą ir kalbininkus;
5) padaryti išvadas.
Darbo metodas- aprašomasis- analizuojamasis, nes surinkta informacija bus analizuojama, gilinamasi į tai, kodėl susidarė toks požiūris į kalbą ir kalbininkus.

1. Lietuvių bendrinės kalbos raida
Lietuvių bendrinės kalbos raida įvairiais jos gyvavimo laikotarpiais buvo ganėtinai skirtinga, patyrė daug sunkumų, kuriuos lėmė įvairios istorinės aplinkybės.

1.1. Lietuvių bendrinės kalbos susiformavimas, jos plėtotė

Lietuvoje dar nuo XIX amžiaus pradžios, kai buvo sukurta lyginamoji kalbotyra ir išgarsintas stebėtinas lietuvių kalbos panašumas į sanskritą, ja imta didžiuotis kaip seniausia gyvąja indoeuropiečių kalba. Ir šiandien neretas lietuvis suvokia savo tautybę gana lingvistiškai, todėl visai nekeista, kad mėgsta didžiuotis prancūzų lingvisto Antoine Meillet posakiu, jog kiekvienas, norintis išgirsti, kaip kalbėjo indoeuropiečiai, turi važiuoti pasiklausyti lietuvio valstiečio. Lietuvoje tebevertinama XIX amžiuje įsisąmoninta vertybė – senesnė kalba geresnė. Lingvistas pasakytų, kad...