Kaip aš suprantu demokratiją

Referatas
 5
Microsoft Word 38 KB
2 puslapiai

Demokratija. Atrodo paprasta, kasdien girdima sąvoka. Bet jei staiga kurio nors paklausčiau, kas yra toji DEMOKRATIJA ir kaip ją reikėtų suvokti, turbūt ne vienas suglumtų. Tiesą sakant, paklausta sutrikčiau ir aš. Tikriausiai strimgalviais pulčiau naršyti po tarptautinių žodžių žodyną ir bakstelėjusi pirštu į sąvoką paporinčiau: “Demokratija - tai valdžia, faktiškai ir formaliai kylanti iš visuomenės daugumos valios“. Arba kita versija (taip pat rasta žodyne): “Demokratija - visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu ir t.t.“. Visą šitą protingų minčių eilę papildyčiau politologijos pamokose įgytomis žiniomis: papasakočiau apie Anglijoje (17a.) ir Prancūzijoje (18a.) vykusias revoliucijas, po kurių buvo panaikintos absoliutinės monarchijos ir paskelbta, kad aukščiausioji valdžia arba, kitaip tariant, suverenitetas priklausys TAUTAI. Vadinasi, jau tuomet kinta valdymo forma: absoliutines monarchijas keičia DEMOKRATIJA. Jei kažkas suabejotų mano žinių gilumu, dar patikslinčiau, kad pats terminas “demokratija“ buvo vartojamas jau senovės Graikijoje (5a.pr.Kr.) ir pažodžiui išvertus reiškia “liaudies valdžią“.
Ir visai nenustebčiau, jei po tokių samprotavimų atsirastų dvi grupės žmonių: tie, kurie būtų mane kuo puikiausiai supratę, greičiausiai būtų užsigeidę padiskutuoti šia tema, kiti į viską paprasčiausiai būtų numoję ranka arba paprašę viską paaiškinti “žmoniškiau“ (vadinasi, paprasčiau). Čia ir slypi sudėtingumas - paaiškinti demokratiją paprastai, taip, kad net mažam vaikui būtų aišku. Bėda ta, kad demokratijos negalima įsprausti į formulę. Ji nėra vien tik sistema arba doktrina (nors taip ją aiškina įvairūs žodynai). Demokratija, paprastai kalbant, yra tiesiog gyvenimo būdas, kuris čia pasitraukdamas, čia sugrįždamas išsirutuliojo Vakarų Europoje per daugelį...