Juostelinės antenos

Referatas
 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

JUOSTELINĖS ANTENOS
Juostelinės (plokščiosios) antenos naudojamos mikrobangų diapazone, todėl dažniausiai taikomos ryšiams su kosmosu, nes mikrobangos gerai sklinda per atmosferos sluoksnį. Daugiausia perspektyvos palydovinėje televizijoje turi plokščiosios antenos, kurios susideda iš rinkinio tarp savęs sujungtų paralelinių juostelinių spinduolių, taip sukuriančių plokščiąjį anteninį tinklelį.
Juostelinės antenos turi nemažai pranašumų prieš kitas:
· didelis atsparumas išorės veiksniams(sniegui, lietui, vėjui…);
· aukšta gamybos technologija;
· galima reguliuoti kryptingumo diagramą;
· lengva įrengti;
· nedidelis svoris.
Šios antenos dažniausiai susideda iš dielektriko plokštės ir laidžių takelių. Juostelinės antenos pagrindu yra sluoksniuotas dielektrikas su vienu ar keliais laidžiais ekranais. Ant dielektriko plokštės spausdinimo būdu yra įvairiomis formomis užnešami laidūs takeliai (dažniausiai variniai, nes varis pasižymi geru laidumu ir pakankamai reaktyvus aplinkoje). Perėjimai iš paprastų elementarių spinduolių formų į sudėtingas sukuria reikiamo tipo poliarizaciją ir t.t. Dielektriko įvedimas į super aukštų dažnių įrenginius patobulino jų technologiją bei panaudojimo ribas, tačiau naudojant dielektrikus magnetinių laikų struktūra ėmė sudėtingėti. Didelę įtaką plokščiųjų antenų populiarėjimui turėjo naujų tipų dielektrikų atsiradimas, kurie buvo didelio grynumo ir turėjo mažus nuostolių koeficientus. Dielektrikų grynumas leido kurti mažus spinduliuojančius elementus ir taip sukurti itin mažas antenų sistemas. Tačiau atsiradusios paviršinės bangos apsunkina kryptingumo charakteristikos nustatymą.

Mikrojuosteliniai spinduliuojantys elementai
Plačiai naudojamos antenos, kurių pagrindą sudaro mikrojuostelinės linijos. Spinduliavimo funkcijos išsidėstymas ir energijos pasiskirstymas antenos tinklelyje tarp spinduolio ir maitinimo schemos palengvina tokių antenų gamybą.
Metalinis spinduliuojantis takelis turi būti labai plonas, kampuotas arba apvalus, jo linijinis dydis apie λ/2, jis turi būti išdėstytas ant plono(<<λ) dielektriko pokštelės, kurios kita pusė yra pilnai metalizuota, iš tokių elementų galima sudaryti mikrojuostelinę liniją. Nuo takelio formos ir maitinimo pajungimo priklauso poliarizacijos rūšis (1 pav.).
Mikrojuostelinių antenų konstrukcijoje svarbus maitinimo būdas. Maitinimui naudojamos koaksialinės ir juostelinės linijos, koaksialines linijas patartina naudoti žemesnioje super aukštų dažnių srityje, o taip pat kai antena susideda iš pavienių elementų, kai antena susideda iš daug elementų (tinklelis) patartina naudoti...