Julijonas lindė dobilas

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 53 KB
5 puslapiai

Julijonas Lindė-Dobilas priklauso tai gausiai ir tragiškai XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios mūsų kultūros darbuotojų grupei, kurie ne viską atidavė menui, mokslui ir švietimui, ką galėjo ir privalėjo atiduoti, bet dideles savo dvasines vertybes, savo talentus per anksti nusinešė į kapus.
Nors atsikūrusios Lietuvos kultūroje būtą ir daugiau spalvingų, daugialypių, neretai iš savamokslių rimtais profesionalais tapusių asmenybių, tačiau be galo maža tokių laisvo, kritiško, nepartinio mąstymo reiškėjų, koks buvo "Blūdo" autorius. Lindė-Dobilas buvo nestereotipiška asmenybė – kunigas, pedagogas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, publicistas, ne itin dažno tipo intelektualas, pasireiškęs fundamentalia kultūros kritika tuomet, kai visuomeniniai elitai Lietuvoje skelbė daugiausia kultūros ideologiją.
Gilindamasis į praeitį, lietuvių tautos istoriją, didžiąsias vakarų kultūros epochas, rašytojas stengėsi suvokti lietuvių kultūros brandą stabdžiusius veiksnius.
Jo mintys apie tautiškumą, nacionalinį charakterį, amžiną moteriškumą aktualios ir šiandien.
Tad pasekime jo gyvenimo ir darbų pėdsakais.
Julijonas Lindė-Dobilas gimė 1872 m. lapkričio 17 d. Dovydų kaime – Joniškėlio parapijoje ir valsčiuje, Biržų apskrityje (dabartiniame Pasvalio rajone) pasiturinčių Dovydų ūkininkų šeimoje. Turėjo du brolius ir seserį. Tėvai, Juozapas Linda ir Ona Bukauskaitė buvo vidutiniokai, bet gana pasiturintys ūkininkai. Jie turėjo 23 ha žemės kartu su ganyklomis ir gabalu miško.
Tėvas buvo darbštus ir kietas. Pats dirbo kaip jautis ir kitus spausdavo prie darbo, negailėdamas nei silpnos žmonos, nei mažų vaikų. Bet šiaip labai doras, teisingas žmogus, šiek tiek ir apsišvietęs. Kurį laiką jis rinktas kaimo seniūnu ir valsčiaus teisėju. Teisėjavo labai sąžiningai, niekad nebuvo papirktas ir tokiose pareigose neišmoko nei girtauti, nei rūkyti. Buvo labai pamaldus. Niekad šventadieniais pamaldų nepraleidęs. Nekentęs jaunimo vakaronių ir bet kokių išdaigų.
Visai kitokio būdo buvo jo motina, kilusi iš švelnesnių, šviesesnių namų. Ji buvo rami, tyli lyg koks angelas sargas. Globojo šeimyną, bet dar daugiau rūpinos savo vaikais ir juos be galo mylėjo.
Nestiprios sveikatos ir ūkio darbams nelabai tinkamą sūnų tėvai nutarė leisti mokytis kunigu. Julius pradėjo lankyti Joniškėlio, jau tada garsią, dvarininkų Karpių įkurtą mokyklą. Neilgai pasimokęs apsirgo ir toliau tėvai samdė privatų mokytoją. Vėliau Lindžių giminaitis, Kuldygos kunigas T.Paltarokas „įtaisė“ berniuką į tenykštę vokiečių gimnaziją , kur jis mokėsi 4 metus. Čia jau buvo domėtasi lietuvybės klausimais : patekdavo...