Jaunimo subkultūra socializacijos prosese

Referatas
 5
Microsoft Word 53 KB
5 puslapiai

Turinys


Įvadas 3
Subkultūra socializacijos procese 4
Subkultūrų atsiradimo priežastys 5
Subkultūrų rūšys 6
Individo pasirinkimo ir suvokimo laisvė 8
Išvados 9
Literatūra 10

Įvadas

Socializacija - tai žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą,
sąveikaujant su aplinka, įsisavinant socialines normas, kultūros vertybes,
save tobulinant ir realizuojant toje visuomenėje, kuriai individas
priklauso.
Greitų sociokultūrinių pokyčių užvaldytas žmogus skuba apsispręsti ir
pasirinkti. Jaunimas dar neturi savo individualybės atskleidimo, socialinio
statuso bei savo pozicijos apginties patyrimo. Socialinė aplinka juos taip
pat verčia apsispręsti. Ilgainiui susiformuoja ne kritinis požiūris, bet
nusvilimų grandinė, kuri išstumia bendražmogiškas vertybes. Žmogaus,
bendruomenės nario, ir sociokultūrinės evoliucijos sąveikoje vyksta dvasios
pokyčiai ir savęs atradimo procesas visuomenėje.
Kultūrų ir įtampos teorijų sintezė pasireiškė tuo, kad visuomenėje
egzistuojanti įtampa skatina asmenį išeiti iš savo rato tradicinės kultūros
ir ieškoti alternatyvios aplinkos. Toliau subkultūros aplinka dažnai yra
pakankamai kompaktiška neformali grupė, su kuria asmuo save identifikuoja,
joje jis geriau gali patenkinti savo poreikius.

Subkultūra socializacijos procese

Daugelis mokslininkų išskiria dvi kultūras – bendrąją (kaip visumą ar
branduolį) ir specifinę ( kaip tam tikros grupės). Specifinė – tai taip pat
visuma, susieta su tam tikra visuomene ar žmonių grupe. Pirmuoju atveju
apie kultūrą kalbama apskritai arba Kultūrą iš didžiosios raidės (
„aukštoji kultūra“). Jos pagrindą sudaro aukšti, daugumos priimti
standartai.
Kai antropologai kalba apie visuomenės kultūrą arba apie kokią nors
žmonių grupės, veikiančios visuomenėje, vadinamąją subkultūrą, jie omenyje
turi gyvenimo būdo ar modelio pasirinkimą ( bendros kultūros fone), būdingą
tik tai visuomenei ar grupei.
Dar viena specifinė vertybė – veikimo laisvė. Kiekvienas žmogus turi
teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši laisvė
demokratinėje visuomenėje akcentuojama pagrindiniame įstatyme –
Konstitucijoje. Be to, kiekvienas žmogus turi laisvę, neapribodamas kitų
žmonių laisvės, ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją
ir idėjas, nepaisant žodžių, raštu arba spausdinta forma, meno kūrinių
forma ar kitais pasirinkimo būdais.
Kultūros marginalumo sampratą aptariant objektyviuoju požiūriu,
marginalijoms priskirtume kultūros paribyje esančias „kultūrines...