J v gėtė faustas

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 29 KB
1 puslapis

Išsamus aprašymas
Klasikiniu kūrybos laikotarpiu Gėtė rašo didįjį savo kūrinį - "Faustą". Tai 2 dalių filosofinė tragedija. Šiuo laikotarpiu rašytojo žvilgsnis krypo į visuotinąsias tiesas, ieškojo pasaulio harmonijos, gyvenimo prasmės. "Faustas" - pasaulio ir žmogaus modelis, kurį Gėtė kūrė mažne visą gyvenimą. "Fausto" siužetas nėra originalus Jo šaknys vokiečių liaudies kūryboje, legendoje apie garsųjį burtininką daktarą Faustą. Tai didžiulės apibendrinančios reikšmės kūrinys. Jame atsispindi rašytojo pasaulėžiūros kitimas, epocha, nagrinėjami esminiai žmogaus būties klausimai. Filosofinėje tragedijoje herojus vaizduojamas ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip dalelė viso žmonijos istorinio proceso. Daug dėmesio skiriama herojų vidiniams išgyvenimams, siekiams ir mintims, filosofinėms problemoms. Dramatinę įtampą lemia konfliktas tarp skirtingų idėjų, principų, nepasitenkinimas tuo, kas pasiekta, troškimas kažko nauja. "Faustas" ne tik drama, bet ir poema. Kūrinyje jungiami įvairūs žanrai, filosofinė poezija, meilės lyrika, satyra. Čia ir dainos, baladės, aforizmai, eiliuoti monologai ir dialogai, prozos intarpai. Drama dviejų dalių. 1-ąją dalį sudaro 25 scenos, II - 5 veiksmai. Pradžioje yra dedikacija ir du prologai: "Prologas teatre" ir "Prologas danguje". I-ąją dalį galėtume pavadinti "Fausto nusivylimai ir ieškojimai". Faustas - mokslininkas bet jis nusivylęs mokslu, nes savo...