Išankstinė tyrimo objekto sisteminė analizė

Referatas
 5
Microsoft Word 146 KB
19 puslapiai

Išankstinė registracija referatas. Išankstinė registracija referatas.

Dalykas - sociologija
Empyrinis@centras.lt
VILNIAUS AUKŠTESNIOSIOS PEDAGOGIKOS
MOKYKLOS PIRMO S KURSO STUDENTO
Artūro Bardzilausko referatas

Tema: IŠANKSTINĖ TYRIMO OBJEKTO SISTEMINĖ ANALIZĖ

Vad. dėst. Saulius Ignatavičius

Konvertuotas iš dosinio failo. Todėl vizualiai nėra tvarkingas.

Vilnius, 2001 m.

Irena Luobikienė ir kt. knygoje "Sociologijos pagrindai" (1997 m., p. 45-46) rašo: "Atlikęs sąvokų interpretaciją ir operacionalizaciją, tyrėjas, naudodamasis jau patikslintomis sąvokomis, sistemiškai aprašo sociologinio tyrimo objektą, tuo pačiu ir dalyką.
Jis išanalizuoja tyrimo objektą - socialinį reiškinį ar procesą - kaip sistemą. Po to, įsigilinęs į socialinio reiškinio ar proceso sudėtines dalis - elementus, aprašo sistemą kartu su jos dedamosiomis, apibūdina šių dedamųjų - elementų funkcijas, elementų tarpusavio sąryšius, o galiausiai - apibūdina visos sistemos ir jos elementų ryšius.
Taigi, išankstinės sisteminės objekto analizės tikslas yra, atskleidus kompleksą jo elementų bei ryšių (išorinių ir vidinių), pateikti sociologinio tyrimo objekto, kaip sistemos, hipotetinį modelį.
Tai padeda tiksliau nustatyti tyrimo dalyką.
Tokio hipotetinio (konceptualinio) modelio pavyzdys:

1. Respondento darbinė veikla kaip socialinių pokyčių šaltinis.

2. Socialinio mobilumo faktoriai (pvz., išsimokslinimas, šeima, laisvalaikis, individualios asmenybės charakterio savybės).

3. Papildomi faktoriai - mediko - demografinės charakteristikos (sveikatos būklė, lytis, amžius, šeimyninė padėtis, turi vaikų ar neturi, kt.)."

Osipov'as G. V., Moskvičiov'as L. N. Knygoje "Sociologija. Bendros teorijos pagrindai: pagalbinės mokymosi priemonės." Maskva, 1996 m. p. 169 rašo: "Asmenybės socialinį aktyvumą galima analizuoti dviem aspektais:

Pirmas aspektas siūlo vertinti jį kaip asmenybės savybę, kurią, visų pirma, sąlygoja jos prigimties duomenys ir papildo savybės, įgytos auklėjimo, lavinimo, bendravimo ir praktinės veiklos procesuose. Vieni žmonės iš prigimties aktyvūs, energingi ir veiklūs, kas pastebima jau ankstyvojoje vaikystėje. Kiti, priešingai, pasyvūs ir neveiklūs. Daugelio socialinių faktorių įtakoje aktyvumas gali vystytis, stiprėti ar silpnėti.

Antrasis asmenybės aktyvumo aspektas siejamas su jo, kaip konkretaus tam tikros veiklos mato, samprata. Šiuo atveju aktyvumas gali būti išreikštas apibrėžtais kokybiniais rodikliais ir todėl dažnai yra sociologinių tyrinėjimų dalyku. Pavyzdžiu dali būti darbinio (gamybinio) aktyvumo matavimas. Galima siūlyti aktyvumo analizę vertikaliame ir horizontaliame...