Interesų grupės

Analizė
 5
Microsoft Word 80 KB
9 puslapiai

Kas yra interesų grupių analizė. Kas yra interesų grupių analizė. Interesų grupės lietuvoje pavyzdžiai. Interesų grupių vaidmuo politikos formavime. Interesų grupių analizė. Tps://www.google.com/. Interesų grupės lietuvoje pavyzdžiai. Interesų grupių vaidmuo politikos formavime.

INTERESŲ GRUPIŲ VAIDMUO POLITIKOS FORMAVIME

1. INTERESŲ GRUPĖS

Nenuginčijamas ir labai pastebimas vaidmuo politikos formavime yra žmonių grupių noras paveikti valdžios atstovus, siekiant sau palankių sprendimų ir įstatymų. Šitos organizuotos grupės, vadinamos „interesų grupės“, nesiekia valdžios tiesiogiai, o įvairiomis priemonėmis stengiasi paveikti jau esančius valdžioje. Į politikos formavimą yra įsitraukusios pačios įvairiausios interesų grupės. Interesų grupių veikla dažnai apibūdinama, kaip žmonių valios ir norų išreiškimas ir atstovavimas, tačiau, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, daugelis žmonių nepasitiki šiomis grupėmis, manydami, kad jos tėra tik politinių rietenų, pinigų ir valdžios troškimas. Tačiau negalima nuneigti šių grupių veiklos svarbos Lietuvos politikos formavimui ir plėtojimui. Priimti įstatymai ir teisės aktai apibrėžia interesų grupių veiklą Lietuvoje, jų kontroliavimą.

„Bet kuri grupė, siekianti paveikti vyriausybę, vadinama interesų grupe. Keliamas interesas gali būti santykinai siauras, jei jis išreiškia tam tikros veiklos ar vienijamų atitinkamo tikslo grupių siekius, arba gali būti žymiai plačiau suprantamas, kaip pavyzdžiui, - "Žaliųjų" politinės organizacijos.
Dažnai siauresnius interesus atstovaujančios grupės vadinamos visuomeninio intereso grupėmis. Skirstymas į visuomenines ir privačias interesų grupės yra santykinis, labiau paplitęs Jungtinėse Valstijos, kur į jas žiūrima su nepasitikėjimu, nei Europoje ir Japonijoje, kur jos dažnai įtraukiamos į politikos formavimo procesą. Visuomeninio intereso grupės yra tos, kurios siekia visuomenines gerovės ir kurių laimėjimai nesuteikia jų nariams ar aktyvistams jokių išskirtinių ar materialių lengvatų. Šis apibrėžimas gali būti laisvai interpretuojamas pačių grupių narių. Bendra gerovė yra veiklos kryptis, kuri naudinga be išimties visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja grupėse ar ne. Ryškiais pavyzdžiais gali būti švarios atmosferos ir pasaulinės taikos klausimai. Tačiau, nors visi linkėtų šių dalykų, tačiau ne kiekvienas juos vienodai vertina. Svari atmosfera gali būti svarbiu prioritetu, bet pramonės vystymas taip pat būtinas. Gamybininkai priešinasi griežtoms atmosferos užterštumo apribojimo normoms, argumentuodami, kad jų pozicijos remiasi Kitokia nei švarios atmosferos gynėjų visuomeninio intereso koncepcija. Tai, kas yra visuomeninė gerovė vienai grupei, gali būti asmenine nauda kitai grupei.“ (H.Zeigler „Politinė bendruomenė“ p154.)

2. LOBIZMAS

Interesų grupių veikla dažniausia pasireiškia per profesionalių lobistų...