Interesai ir mokymasis

Referatas
 5
Microsoft Word 106 KB
13 puslapiai

TURINYS

1. Įvadas 3
2. Interesai ir mokymasis 5
2.1. Perer Jarvis apie interesus ir mokymąsi 5
2.2. Profesiniai interesai kaip atskira interesų rūšys 9
2.3. Kaip tirti ir vertinti interesus? 11
3. Išvados 14
Literatūros sąrašas 15

1. ĮVADAS

Pradėdama rašyti referatą tema „Interesai ir mokymasis“, pirmiausia, norėjau išsiaiškinti, kas yra interesai ir, kas yra mokymasis. Manau, kad tai yra svarbu padaryti, nes atrodo, kad mes visi suprantam šias sąvokas, bet iš tikrųjų, kiekvienas iš mūsų supranta juos truputį kitaip, ir jeigu tektų juos kam nors paaiškinti, daugumai iš mūsų reikėtų gerai pagalvoti.
Psichologijos žodine (1993) radau tokius apibrėžimus:
Interesai – tai yra susidomėjimas kuo nors, noras tai pažinti. Interesai suteikia žmogaus veiklos tikslams krypti, padeda orientuotis, pažinti naujus faktus, geriau suvokti tikrovę. Patenkinus vieną interesą, kyla naujų, atitinkančių aukštesnį pažinimo lygmenį. Plėtodamasis interesas gali virsti polinkiu atlikti tokią vaiklą, kuri sukeltų naują interesą. Psichologijos žodine yra rašoma, kad interesas gali būti tiesioginis (jį sikelia objekto patrauklumas) ir tarpinis (objektas yra priemonė veiklos tikslui įgyvendinti). Interesai taip pat gali būti klasifikuojami pagal turinį, platumą, svarbumą žmogui, pastovumą (kiek žmogus stengiasi įveikti kliūtis, trukdančias atlikti veiklą, kuri pati nekelia interesų, bet gali lemti interesus keliančią veiklą), jėgą ir trukmę.
Mokymasis – tai yra aktyvi, tikslinga žmogaus veikla, kuria siekiama gauti žinių, jas suprasti ir įsiminti, įgyti įgūdžių. Mokymasis keičia žmogaus psichiką ir elgiasį, turtina jo dvasinį pasaulį. Mokymasis yra savita veikla, kuria įgyjamas socialinis patyrimas, kurios metu sukuriami vaizdiniai, sąvokos, susiklosto pažiūros. Psichologijos žodine taip pat yra rašoma, kad asmenybės kitimą mokamtis tyrė čekų psichologas J. Linkartas. Pasak jo, mokantis kinta mokinio psichika ir elgesys. Nauja informacija padeda jam rasti teisingus atsakimus į kylančius klausimus, adekvatų elgesio būdą, mažina nepasitikėjimą savimi. Humanistinės psichologijos požiūriu, mokymasis yra asmenybės saviaktualizacijos ir saviraiškos dalis. K. Rogersas (JAV) skiria du mokymosi tipus: beprasmį ir prasmingą. Beprasmis mokymasis – yra priverstinis mokymasis, nesiremiantis vidinėmis mokinio paskatomis, vykstantis tarsi už mokinio asmenybės. Prasmingu mokimusi Rogersas laiko sąmoningą mokinių aktyvumą, troškimą suvokti įvairių dalykų prasmę, mokantis įgyti asmenymės patirties. Mano manymu, būtent šis mokymosi tipas yra glaudžiai susijęs su interesais.
Manau, po...