Indai kinai rytu tautos

Konspektas
 5
Microsoft Word 106 KB
13 puslapiai

Apie 2500 m. pr. Kr. Indo upės slėnyje atsirado viena iš ankstyviausių civilizacijų. Beveik tūkstantmetį čia klestėję miestai pamažu sunyko. Iš Centrinės Azijos atsikėlę klajokliai arijai susimaišė su vietos gyventojais. Susiliejus jų kultūroms, susiformavo nauja ir savita civilizacija. Tas laikotarpis vadinamas vedų vardu, nes apie jį žinoma tik iš vedų — seniausių indų rašytinių kūrinių.
Apie 2000 m. pr. Kr. Azijos rytuose užgimė kita civilizacija. Ji susiformavo dabartinės Kinijos teritorijoje, Geltonosios upės baseine, todėl vadinama Geltonosios upės civilizacija. Dėl gamtinių sąlygų ji buvo labiausiai atskirta nuo kitų.
Indo ir Geltonosios upės civilizacijos paliko žmonijai mokslo žinių, naujų religijų, svarbių išradimų. Apie tai pasaulis sužinojo tik po daugelio šimtmečiu.

Paslaptingoji lndo civilizacija

Kol kas nesugebama atsakyti į daugelį svarbių klausimų apie ankstyviausią Indo civilizacijos laikotarpį, todėl jis išlieka slėpiningiausias.

Kalnų, slėnių ir džiunglių kraštas
Gamtos sukurtos ribos atskyrė Indiją nuo aplinkinio pasaulio. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių ją skalauja Indijos vandenynas ir Arabijos jūra. Šiaurėje Himalajų kalnai skiria ją nuo Azijos. Kalnai tarsi siena: pastoja kelią šiauriniams vėjams, o senovėje jie saugojo ir nuo klajoklių. Iš Himalajų išteka dvi upės - Indas ir Gangas. Vandeningos upės kasmet patvinsta ir nukloja slėnius derlingomis sąnašomis. Slėniai yra tinkamiausia vieta žemdirbystei.
Į pietus nuo Indo ir Gango upių, Indostano pusiasalyje, stūkso plokščiakalnis. Jame daug vario ir geležies telkinių. Čia auga tankūs miškai - džiunglės.

Mohendžo Daro ir Harapos griuvėsiai liudija
Apie 2500 m. pr. Kr., kai egiptiečiai statė piramides, o mūsų krašte pasirodė indoeuropiečiai, Indo slėnyje iškilo miestai. Žymiausi iš jų - Mohendžo Daras ir Harapa. Jie labai panašūs. Tiesios gatvės dalijo miestus į gyvenamuosius kvartalus. Miestiečiai gyveno vieno, dviejų ir net trijų aukštų namuose, pastatytuose iš degtų plytų. Namuose buvo įrengta kanalizacija. Tokios geros miesto kanalizacijos sistemos neturėjo niekas Senovės pasaulyje. Miesto centre stovėjo didingi rūmai, įrengti grūdų sandėliai, baseinai, prekyvietės.
Indo slėnyje gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Klestėjo amatai ir prekyba. Vietos amatininkų dirbiniai pasiekdavo net Šumerą.
Apie 1700 m. pr. Kr. Indo slėnyje miestai pradėjo nykti. Kodėl? Vieni mano, jog upė pakeitė vagą ir potvynių metu nebetręšė šalia miestų esančių laukų. Kiti spėja, kad žmonės nualino žemę, iškirto medžius, todėl išsikėlė kitur....