Henrikas radauskas2

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 46 KB
3 puslapiai

(1910-1970)
Atsižadėjęs politinio ir tautinio užsiangažavimo („Aš nestatau namų, aš nevedu tautos"), pasirinko meno autonomiškumą vieninteliu kūrybinės egzistencijos principu. Į poetinės kūrybos centrą iškėlė estetinio suvokimo ir konstravimo galią, pakeitęs lietuviško lyrizmo emocinį atvirumą skeptiško intelekto pozicija, širdingų išsiliejimų stichiją - racionalia architektonika, užuominų punktyrą - ryškiu vaizdo kontūru.
Studijuodamas 1930-1934 m. Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, Radauskas domėjosi rusų akmeizmo, konstruktyvizmo, formalizmo teorijomis, pamėgo O.Mandelštamo, B.Pasternako, I.Babelio kūrybą. Literatų sambūriuose šaipėsi iš lietuviškų eilių sentimentalumo, naivios „žaliojo sodžiaus" adoracijos ir padrikos formos, nes jau praėjo laikas, kai „visokeriopa formos anarchija buvo madoj". Tikroji poezija, jo supratimu, neturi tautinių ribų - ji gyvena pakilusi virš esamos realybės pagal savo pačios vidinius dėsnius. 1936-1937 m. Radauskas - Klaipėdos radiofono pranešėjas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vėliau redagavo Švietimo ministerijos ir Valstybinės leidyklos leidžiamas knygas. Palikęs Kaune turtingą biblioteką (ją perėmė A.Churginas), 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Po penkerių metų persikėlė į JAV, lankstė metalinius vamzdžius vienoje Čikagos gamykloje, nuo 1959 m. dirbo Vašingtone Kongreso bibliotekoje. Baroko muzika, impresionistų tapyba, antikos mitai, P.Verlaine'o, S.Mallarme, R.M.Rilkės poezija buvo jo artimiausia „kultūrinė aplinka". „Menai jam buvo absoliutus pasaulio centras, vienintelė asmeninė obsesija ir kone vienintelis vertas konversacijos objektas" - liudija A.Nyka-Niliūnas, artimas bičiulis.
Jau pirmajame rinkinyje Fontanas (1935) Radauskas išstūmė iš eilėraščio emocinę išpažintį, kaip reikalavo moderniosios lyrikos teoretikai (eilėraštis gimsta ne iš jausmų, o iš konstruojančio intelekto, pasak P.Valery). Poeto autobiografija ir dvasinė istorija liko anapus kūrinio, neįsismelkdama jokia intymia detale. Psichologinė asmenybės patirtis ir kūrybos aktas Radauskui - skirtingi dalykai, o neoromantikams daugmaž sutapo, todėl „Fontano" autorius jiems pasirodė „grynas...