Genetiskai modifikuoti produktai1

Referatas
 5
Microsoft Word 36 KB
2 puslapiai

Genetiškai
modifikuoti augalai
deividas vasiliauskasskatinamosios premijos laimėtoja
Nuo pat seniausių laikų žmonės savo reikmėms atsirinkdavo augalus, duodančius didžiausią derlių ir atspariausius aplinkos sąlygoms. Šimtmečius ieškant tokių augalų buvo taikoma ir hibridizacija, kitos genetinės modifikacijos [1]. Šeštajame dešimtmetyje įvyko pirmoji žalioji revoliucija – pradėta auginti kviečių, ryžių, kukurūzų mutantus, kurie augdavo mažesni, bet subrandindavo daugiau grūdų. Vėliau paaiškėjo, kad daugiausia tai buvo mutantai, negalintys sintetinti augalų augimo hormonų giberilinų arba į juos reaguoti [2]. Tačiau nuo seno taikomi metodai dažnai užima daug laiko, brangiai kainuoja ir ne visada yra efektyvūs, o žmonių skaičius vis auga, ir 2030 metais turėtų pasiekti 10 bilijonų. Manoma, kad tam, kad 21 amžiuje užtektų maisto, turėtų įvykti antroji žalioji revoliucija, susijusi su biotechnologija [1, 2].
Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1983 metais, atsiradus metodams, kaip įvesti tam tikrus genus į augalų ląsteles, panaudojant Agrobacterium bakterijas, ir regeneruoti augalus iš audinių kultūrų. Biotechnologijos metodais tapo įmanoma augalams įvesti ne daug genų kaip tradiciniais hibridizacijos metodais, o tik tam tikrus reikalingus genus. Taip gali būti gaunami augalai, atsparūs ligoms, kenkėjams, herbicidams, sausroms ar šalčiams, duodantys didesnius derlius [3]. Be to, parodyta, kad, įvedus reikiamus genus, augalus galima panaudoti kaip bioreaktorius gauti medicinai skirtiems baltymams: antikūnams, hormonams, fermentams. Tokia technologija galėtų būti žymiai efektyvesnė bei pigesnė nei šiuo metu taikoma ekspresija bakterijų ar žinduolių ląstelėse [4].

Soja
Auginant šiuo metu paplitusius GM augalus, kovai su piktžolėmis bei kenkėjais sunaudojama mažiau kenksmingų cheminių medžiagų. Kita vertus, patys genetiškai modifikuoti augalai...