Fizikiniai vienetai

Fizikos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 37 KB
2 puslapiai

--------------------------------------------------------------------------------

1. Fizikiniai matavimai ir vienetai

Fizikinio dydžio matavimas yra suradimas santykio tarp jo ir atitinkamo etalono, vadinamo matavimo vienetu. Išmatavę fizikinį dydį sužinome, kiek kartų jis didesnis arba mažesnis už matavimo vienetą. Pagal sudarymo būdą fizikinių dydžių matavimo vienetai skirstomi į bazinius (etaloninius) ir išvestinius. Jų visuma sudaro matavimo vienetų sistemą. Baziniai vienetai sudaro jos pagrindą. Šiuo metu naudojama tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 m. 11-oje Tarptautinėje matų ir svorių konferencijoje. Sutrumpintai ji žymima SI.

Baziniai SI vienetai: ilgio vienetas - metras (m), masės vienetas - kilogramas (kg), laiko vienetas - sekundė (s), temperatūros vienetas - kelvinas (K), elektros srovės stiprio vienetas - amperas (A), šviesos stiprio vienetas - kandela (cd) ir medžiagos kiekio vienetas - molis (mol). Plokščiojo kampo vienetas - radianas (rad) ir erdvinio kampo vienetas - steradianas (sr), vadinami papildomaisiais baziniais SI vienetais.

Bazinio vieneto apibrėžtis visada siejama su jo realizacijos būdu, užtikrinančiu tiksliausią jo etalono atkūrimą. Atsiradus tikslesniam realizacijos būdui keičiasi ir matavimo vieneto apibrėžtis. Ryškiu to pavyzdžiu yra ilgio vieneto metro apibrėžties pakeitimai.

Metras lygus kelio ilgiui, kurį šviesa nusklinda vakuume per 1/299792458 sekundės dalį.

Ši apibrėžtis priimta 1983 m. 17-oje Generalinėje matų ir svorių konferencijoje. Nuo 1899 iki 1960 metų metras buvo apibrėžiamas kaip atstumas tarp dviejų skersinių brūkšnių platinos ir iridžio lydinio strype - metro prototipe, kuris saugomas Tarptautiniame matų ir svorių biure Sevre (Sevres) prie Paryžiaus. Metro ilgis buvo parinktas toks, kad jis sudarytų 1/40 000 000 Žemės meridianinio apskritimo dalį. Nuo 1960 m....