Finansai valstybe finansai

Konspektas
 5
Microsoft Word 274 KB
39 puslapiai

1 TEMA: FINANSŲ ESMĖ IR VAIDMUO
1.1. FINANSŲ MOKSLO OBJEKTAS
Ekonominė kategorija Tai abstrakcija, išreiškianti ekonominius santykius, susiklostančius visuomenėje, turinčius bendrų bruožų ir objektyviai egzistuojančius (jie yra nepriklausomai nuo to, ar mes juos tiriame, ar ne).
Finansai Sistema piniginių santykių, išreiškiančių nacionalinio produkto paskirstymą ir perskirstymą sudarant ir panaudojant piniginius fondus.
Finansai – pirma kategorija, o tik po to – mokslas.
Pagrindinis finansų bruožas Pagrindinis finansų bruožas, atskiriantis juos nuo kitų prekinių-piniginių santykių, yra tas, kad jie negrindžiami ekvivalentiniais mainais.
Finansų mokslo objektas 1. Aukščiau apibrėžti santykiai; 2. Formos, kuriomis tie santykiai pasireiškia; 3. Žmonių veiksmai, kuriais šie santykiai reguliuojami ir realizuojami.
Valstybiniai finansai Tai visos lėšos, esančios valstybinės valdžios žinioje.
1.2. FINANSŲ KILMĖ
V.Jurgutis išskiria 2 finansų kilmės teorijas 1. Finansai atsirado kaip santykiai, kylantys iš nuosavybės; 2. Finansai atsiranda iš prievolių, kurias vykdė užkariautos valstybės ir tautos.
1.3. FINANSŲ FUNKCIJOS
Finansų funkcijos 1. Paskirstymo (perskirstymo); 2. Reguliavimo; 3. Kontrolės (informacinė).
Klasikinės valstybės funkcijos 1. Bendras valdymas; 2. Teisės normų formulavimas ir teisingumo palaikymas valstybėje; 3. Šalies gynimas ir kitų šalių puolimas; 4. Politinių-ekonominių santykių su kitomis valstybėmis palaikymas; 5. Samdomosios jėgos vystymas šalyje; 6. Įvairių visuomenės sluoksnių ekonominių interesų derininiams ir realizavimas; 7. Specifinių įvairių visuomeninių vertybių gynimas ir platinimas;(komunizmas).
Kuo daugiau valstybė turi funkcijų, tuo daugiau pinigų reikia joms įgyvendinti. Ir atvirkščiai 9feodalizmas).
Susiformuoja atskiros vartojimo sferos 1. Privataus vartojimo; 2. Visuomeninio vartojimo (visuom. vartojimo sferos organizavimas – valstybės funkcija).
Valstybė imasi organizuoti 1. Turimų išteklių paskirstymą į tuos, kurie naudojami privačiai, ir naudojamus socialiai (bendrai, visuomeniškai). 2. Socialiai orientuotą (pagal visuomenėje vyraujantį požiūrį) turto paskirstymą. 3. Norimų nedarbo lygio, infliacijos, ekonominio augimo tempų palaikymą.
Paskirstymo (perskirstymo) funkcija
Paskirstymo (perskirstymo) funkcija Pagrindinė finansų funkcija. Valstybė pati produkto nekuria, tačiau gali būti ūkio subjektu (subjekto savininke) ir pati kurti nacionalines pajamas. Kai valstybė, kaip įmonininkė, gauna iš savo įmonių pelną – ji dalyvauja paskirstant naujai sukurtą vertę. Tokiu būdu sutelkiant lėšas, realizuojama paskirstymo funkcija. Tuo...