Filosofijos3

Konspektas
 5
Microsoft Word 103 KB
13 puslapiai

1.FILOSOFIJOS SAMPRATA
1) kas ir kaip sukūrė žodį “filosofija” ir kaip atsirado filosofija?
Terminą “filosofija” 6-5 a pr Kr sukūrė graikų mąstytojas Pitagoras (tačiau tuo metu filosofija kaip tokia jau egzistavo, šią dvasinės veiklos sritį graikai vadino sofija). Jis, kurdamas šį žodį mąstė taip: žmogui nekuklu save vadinti išminčiumi, išmintis yra dievų privilegija. Žmogui, pasak Pitagoro, būdinga ne išmintis, o jos siekimas – išminties meilė, todėl žmogų tikslingiau vadinti ne išminčiumi, o išminties mylėtoju.
Filosofija (lietuvių k.) – išminties meilė.
Filosofija atsirado vykstant kultūros diferenciacijai. Mitologinė sąmonė buvo sinkretinė – išgyvenimai, mintys, vertinimas, tikėjimas sudarė neišardomą visumą. Laukinis buvo “bėgiojanti enciklopedija” – visapusiška asmenybė, tik labai žemas visapusiškumo lygis. Sinkretinė mitologinė sąmonė buvo efektyvi tik tam tikrą laiką, sudėtingėjant visuomenei, prasidėjo kultūros diferenciacija – kultūra įgijo tam tikras formas:menas, religija, mokslas, dorovė, filosofija.
Filosofija išaugo iš mitologijos, mitologinėms sąvokoms (kitokių nebuvo) suteikė kitokį atspalvį.
2) kuo skiriasi filosofinis požiūris į pasaulį nuo mitologinio jo suvokimo?
Filosofija – demitologizacijos procesas (netikras žinojimas yra mitas). Mitologijoje tikrovės reiškiniai suvokiami kaip dievybių valdomos sritys, filosofija to atsisako ir pačiuose reiškiniuose ieško pagrindų, kurie lemia jų egzistavimą. Filosofija yra paremta universalios tiesos ieškojimu remiantis žmogaus protu, tai pasyvus tikrovės analizavimas stebint ir mąstant.
Mitologiškai pasaulį suvokiantis žmogus mąstė nesavarankiškai, jis vadovavosi iš praeities paveldėtomis sąvokomis, kurios įkūnijo dievybes, kurioms būtina paklusti; vadovavosi principu: mirusysis griebia gyvąjį. O filosofiškai mąstantis žmogus vadovaujasi savo protu ir viską sprendžia pats. Filosofiniam mąstymui būdingas kritiškumas. Filosofija galėjo atsirasti tik tada, kai žmogus iš nesavarankiško bendruomenės nario tapo asmenybe.
3) kas skatina žmogų filosofuoti?
Žmogus yra dvilypės, prieštaringos prigimties (du pradai:dieviškumas ir žemiškumas, mirtingumas; protingumas ir kvailumas). Žmogus yra tarp dviejų būties polių: tarp dievų ir gamtinių būtybių. Siekti dieviškumo žmogui trukdo žemiškos savybės. Žmogus siekia pažinimo (neturi atsakymų į daugelį klausimų, kurie kyla stebint aplinkinį pasaulį), nes jis jo stokoja,bet jis turi pradus: mąstymą, vaizduotę, valią. Žmogaus tikslas yra išsiveržti iš savo netobulumo ir priartėti prie tobulumo – dėl to žmogus filosofuoja. Žmogus dėl savo...