Filosofijos šperos

Konspektas
 5
Microsoft Word 95 KB
11 puslapiai

Kas yra filosofija?
Kodėl filosofijai beveik nebudinga pažanga? Kodėl tokia Į priekį nežengianti disciplina tebejaudina žmones? Kas yra filosofija? Filosofija - išminties meile. Filosofai žino, kad nieko nežino, tačiau geidžia /moti, todėl yra ne išminčiai, o mylintys išmintj. Kas yra išmintis? Išmintis yra savybe, leidžianti žmogui orientuotis gamtos ir gyvenimo visumoje, neturint specialiųjų žinių. Šią orientaciją ypač teikia mokslas, tiriantis pirmuosius pradus bei priežastis (Aristotelis). Išmintį charakterizuoja ne vien išlavintas mąstymas, bet ir dorinis apsisprendimas. Filosofui būdingos trys savybes — akiračio platumas, išlavintas mąstymas ir tinkamas dorinis apsisprendimas. Filosofija yra teorija, o teorijai būdinga nedideliu pradų ir priežasčių kiekiu paaiškinti daugybe įvairių reiškinių. Filosofija siekia aprėpti visa, kas (manoma, tad visuotinumas yra filosofijos, kaip teorijos, požymis. Filosofijai, kaip teorijai, būdinga proto argumentais gfjsti savo teigimus. Filosofija, siekdama padėti orientuotis gyvenimo ir gamtos visumoje, yra artimesnė pasaulėžiūrai, bet ne mokslui, kuris, irgi būdamas teorija, vis dėlto tokios orientacijos neteikia. Mokslui rūpi, kaip objektas veikia, o filosofijai - k;{ jis reiškia.

Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos santykis su kitomis pažinimo sritimis
Pasaulėžiūra - požiūrių į pasaulj (gamtinę tikrovę bei gyvenimą) visuma. Pasaulėžiūrą turi kiekvienas asmuo, įvairiausius požiūrius vienaip ar kitaip sujungdamas j vientisą sistemą. Filosofija ištobulina pasaulėžiūrą, remdamasi proto argumentais bei patyrimu. Teologija irgi tobulina pasaulėžiūrą, remdamasi Dievo apreiškimu. Mokslas tobulina ne tiek pasaulėžiūrą, kiek pasaulėvaizdį, svarstydamas pasaulio struktūrą bei veikimą, bet ne jo reikšme. Dabar galima atsakyti, kodėl, palyginti su mokslo pažanga, filosofijos pažanga tokia menka: pasaulėvaizdis sparčiai tobulėja, o pasaulio ir gyvenimo vertinimas kinta lėtai. Tačiau filosofija nuolat jaudina žmones, nes pasaulėžiūros formavimas rūpi kiekvienam. Filosofija, apmąstydama ncbepagrmdžiamus visa ko pradus bei principus, priversta ieškoti atramos šalia savęs. Jos pasmerkimas (ar pašaukimas) yra tarnaitės dalia - teologijos, mokslo ar pagaliau savo pačios. Tradiciškai susiklostė tokia filosofijos struktūra: 1) pasaulio pagrindų tyrimas (ontologija); 2) pažinimo tyrimas (logika ir gnoseologija); 3) gyvenimo pagrindų tyrimas (etika, socialinė filosofija, estetika ir kt.).

Būties problemos formavimasis
Kaip teorija, filosofija remiasi tam tikrais pradiniais principais, kurie turi būti kiek galima bendriausi, nes pati filosofija yra bendriausia...