Filosofijos paruoštukė

Konspektas
 5
Microsoft Word 81 KB
9 puslapiai

1.Kas yra pažinimas.
Žmonių veikla susidaro iš daugelio įvairiausių darbų. Kiekvienas darbas, kokio sudėtingumo jis bebūtų mums pateikia informaciją apie pasaulį ir mus pačius. Be tokios veiklos mes nieko negalėtume pasakyti apie tikrovę. Šia prasme visi žmogiškos veiklos aktai, įvairios procedūros turi pažintinį pobūdį. Pažinimas yra visuomeninis – istorinis ir individualus žinių apie tikrovę gavimo procesas ir jo rezultatas. Tai vieningas procesas, kuris prasideda žmogaus nukreiptais pažintiniais aktais į kokį nors objektą ir baigiasi gautų rezultatų formulavimu. Žinoma pažinimo procesas ne visada baigiasi teigiamais rezultatais. Būna atvejų, kai negaunamas joks rezultatas ir negalima suformuluoti jokios teorijos. Gnoseologo tikslas – išsiaiškinti ar visos priemonės, kurios taikomos pažinime, yra optimalios, ar jos gali duoti gerų pažinimo rezultatų. Gnoseologas visada yra kritiškai nusiteikęs pažinimo instrumentų ir jų pritaikomumo atžvilgiu. Nagrinėdamas pažinimo procesą gniosologas išsiaiškina ir kelia klausimus apie vienų ar kitų pažinimo aktų tinkamumą ar netinkamumą, siekiant pozityvių pažinimo rezultatų kokioje nors srityje.
2 Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas ir racionalizmas.
Pažinimo šaltinių problemą galima nagrinėti dviem aspektais : genetiniu ir metodologiniu. Genetiškai nagrinėdami pažinimo procesą, keliame klausimą – iš kur atsiranda žinios ir kaip paaiškinti jų atsiradimą? Metodologinis aspektas susijęs su klausimu apie pažinimo kelio pasirinkimą, siekiant patikimų žinių. Yra trys šaltiniai : patyrimas, protas ir šaltinis peržiangiantis protinio tyrimo sferą. Pažimo šaltinis patyrimas vadinasi empirizmu, protas vadinasi racionalizmu, o trečias šaltinis vadinasi iracionalizmu. Tai – filosofinė doktrina, apribojanti proto pažintines galimybes, iškelianti intuiciją, instinktą, tikėjimą, kaip įpatingą neracionalaus pažinimo atmainą. Žmogus pažinime remiasi savo juslėmis – regėjimu, klausa, lytėjimu, uosle, skoniu. Juslės mus susieja su tikrove. Dageliui filofų juslių vaidmuo pažinime yra akyvaizdus faktas. Susmąstydami apie tai iš kur žmogus gauna žinias, jie pripažino, kad niekas iš mūsų gimdamas neatsineša jokių žinių. Filosofijoje paprastai pažinimu laikomas ne atsikiro reiškinio, atskirybės, o visos reiškinių klasės bendrybės bruožų atskleidimas. Gerta empirizmo nuo antikos laikų egzistavo ir racionalizmas, kuris visais laikais turėjo savo šalininkus. Čia pažinimo šaltinis yra protas, nes žmonės skirtingai juslėmis suvokia tą patį išorės poveikį, juslėmis gautos žinios turi subjektyvų pobūdį. Pasak Dekarto žmogus kaip voras, iš savęs gali kurti...