Filosofijos kursas

Konspektas
 5
Microsoft Word 195 KB
27 puslapiai

I. Žmogaus susiorentavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė.

Žmonės praeina tam tikrus gyvenimo periodus t.y. kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, branda, senatvė. Kiekvienas iš šių gyvenimo periodų atspindi ir tam tikrą patirties lygį. Patirties kaupimas mus lydi visą gyvenimą. Patirtį galime įsisavinti arba įsisamoninti. Tuo žmonės ir skiriasi:
• Bando nuspėti pasekmes.
• Stengiasi kuo mažiau galvoti, daro taip, kaip visi.
• Vieni nuspėja savo ateitį, o kiti ne.
Žmogaus susiorentavimas gyvenime
Vieni žmonės turi sugebėjimą mąstyti, o kiti ne. Pagrindinis susiorentavimo gyvenime rodiklis yra organizuotumas.
Gyvenimo apmąstymas
Kiek yra žmonių, tiek yra ir tarpinių variantų. Žmonės skiriasi pagal sąmoningumo lygį, sielos bendrumą. Visa įvairovė yra įtraukta į sąvoką žmogus. Jaunos sielos žmonės suvokia save, kaip jėgos kultą, o senos sielos žmonės suvokia save dalimi pasaulio. Visi žmonės patyrę patirtis susimąsto, kad yra dar ir nepatirta patirtis (mirties, gimimo paslaptys). Kiekviena patirtis yra vienintelė ir unikali.
Egzistencijos formos: gyvenimiški klausimai
1. kas tai yra pasaulis ir gyvenimas?
2. kas tai yra žmogus? Žmogus kaip reiškinys. Individuali, unikali patirtis. Vieniem tai yra kūnas, kitiem daugiau nei kūnas, dar kitiem – dvasinis sutvėrimas. Jei suserga kūnas, suserga ir siela (kūnas tėra šešėlis).
3. žmogaus vieta gyvenime. Sujungia žmogų ir pasaulį. Atsakymas skiriasi nuo turimos patirties. Vieniem gyvenimas tai lyg ,,kabaretas“ – linksmybės ir t.t., kitiem gyvenimas yra kaip dvasinio augimo, tobulėjimo, švietimo vieta, dar kitiem – malonumo vieta.
Darnumas – nekonfliktuoti su aplinka, savimi. Gyvenimo prasmė yra pakelti savo darnos lygį.
Pirmoj gyvenimo pusėj gyvenimas trunka begalybę, o antroj – lieka daug neišpildytų vilčių, lūkesčių, norų ir t.t.
Trys pagrindiniai egzistenciniai klausimų atsakymai į klausimus nėra fiksuoti (status qua).
Skaudi patirtis stiprų žmogų tik užgrūdina, o silpną palaužia.

Žmogus nuo pat gimimo yra pasmerktas filosofijai.
Filosofija rodo žmogaus santykį su savimi ir pasauliu.
Gyvenimas yra menas.
Filosofija duoda:
• mąstymo kėlimas;
• informacijos kiekis;
• logiškumo ugdymas;
• nuoseklumas;
• kritinis mąstymas (nepasitikėjimas ką sako TV, radijas ir panašiai);
• didina mąstymo platumą ir gilumą;
• didina žmogaus erudiciją (išsilavinimą);
• orientavimasis žmonijos idėjų istorijoje.
Visos filosofijos atspindi tautos, visuomenės patirtį. Atspindi skirtingas patirtis (karo, taikos).

II. Filosofinio mąstymo prielaidos ir...