Ekonominės gamtosaugos problemos

Konspektas
 5
Microsoft Word 47 KB
4 puslapiai

Nors ekonomikos augimas užtikrina turtingesnio gyvenimo perspektyvą, tačiau jis turi savo kainą. Šią kainą sudaro: gamtiniai ištekliai, kurie turi būti sunaudojami gamyboje, ir atliekos, kurios lieka po gamybos proceso. Pastaraisiais metais vis didesnį mokslininkų sociologų nerimą kelia senkantys gamtiniai ištekliai ir didėjantis aplinkos užteršimas, besikaupiantys teršalai. Ar mes galime toliau plėtoti ekonomiką ir kartu apsaugoti savo aplinką bei gamtinius išteklius?

Gamtosaugos problema buvo svarbi anksčiau, yra svarbi ir dabar. Plėtojant gamybą, naudojant naujas technologijas, dažnai padaugėja ore, vandenyse bei žemėje teršalų. Beje, gamta ir pati sugeba neutralizuoti žalingų veiksnių pasekmes, tačiau viskam yra ribos, todėl žmogus turi rūpintis gamtosauga. Net neįmanoma aprašyti visų aplinkos teršimo būdų, taigi pats žmogus sukuria gamtosaugos problemas.

Jau prieš keletą dešimtmečių išsivysčiusios ekonomikos šalyse pastebėtas aplinkos taršos ir ten gyvenančių žmonių sveikatos ryšys. Pavyzdžiui, buvo konstatuota, kad Japonijos miestuose, kur stiprus užterštumas, gyventojų mirtingumas nuo širdies kraujagyslių, vėžio, kvėpavimo organų ligų yra keletą kartų didesnis nei švariose neužterštose vietovėse. Tai paskatino skirti lėšų, kad būtų pašalinti aplinkos teršalų šaltiniai. O JAV konstatuota, kad daugiau negu 50 proc. vėžinių susirgimų yra užterštos aplinkos pasekmė

Gamta labai užteršta sunkiaisiais metalais ten, kur išsidėstę metalo pramonės įmonių galvaniniai cechai, odos apdirbimo, tekstilės pramonės gamyklos. Pastaraisiais metais bent sumažėjo pesticidų pavojus žmogui. Būtina skirti lėšų nuolatiniams aplinkos apsaugos užterštumo tyrimams. Išsivysčiusiose šalyse ekologinės paskirties fondai užima nemažą bendrosios gamybinių fondų struktūros dalį, o pas mus - tik keletą procentų bendrosios įmonių fondų vertės. Nemažai įmonių visai neturi valymo įrengimų ir teršia aplinką.Žinoma, išlaidos gamtos apsaugai didina įmonės gamybos kaštus. Tačiau įsidėmėtina, kad investuotos lėšos į gamtos apsaugą - tai kartu investicijos į gyventojų sveikatą, o tai mažina sergamumą, didina žmonių darbingumą. Pagaliau mažinant aplinkos užteršimą didėja darbo našumas ir kartu nacionalinės pajamos.


Taigi aplinką reikia kontroliuoti, rinkti reikiamą informaciją apie jos būklę, šalinti ekologinės pusiausvyros sutrikimus. Tam tikslui reikalinga išsami informacija apie ūkinės veiklos padarinius, aplinkos pokyčius. Ir tai atlieka monitoringas. Tai dažnai vartojama sąvoka.

Monitoringu vadinama kompleksinė aplinkos pokyčių stebėjimo,...