Edukologijos egzamino klausimai bilietas

Referatas
 5
Microsoft Word 109 KB
13 puslapiai

I. 1. Edukologijos mokslo samprata ir raidos etapai. Edukologijos ir pedagogikos ryšys. Edukologijos tyrimo objektas ir subjektai.
Edukologija-žmogaus ugdymo mokslas. Ugdymo mokslas prasidėjo nuo pedagogikos. Pedagogikos mokslas suprantamas kaip vaikų, jaunosios kartos mokymo mokslas. Andragogika- suaugusio žmogaus ugdymas, saviugda. Jos sudaro edukologiją. Ugdymo mokslas nuo pedagogikos iki edukologijos nuėjo ilgą istorinės raidos kelią. Ugdymo mokslo raidos pirmasis etapas-tai mokslinis disciplinos brendimas, kurį galima pavadinti ,,mokytojavimo tyrimais“, nes jiems būdingas taikomasis pobūdis (kaupiant mokytojų rengimui reikalingas žinias). Tam skirtą čekų švietėjo J.Komenskio sisteminį veikalą ,,Didžioji didaktika“ daugelis laiko teorinės pedagogikos pradžia. Antrasis etapas prasidėjo po II pasaulinio karo, didėjant ugdymo reikšmei. Tapo aktualu tyrinėti ne tik m-lą, bet ir visą ugdymo procesą visuomenės raidos kontekste. Sudėtingi ugdymo tyrimų tikslai ir iškylančios problemos skatino integruoti įvairius mokslus. Taigi ugdymo mokslo ribos išsiplėtė, todėl joms apibūdinti imtas vartoti edukologijos terminas. 3-ias etapas Tai šiandieninis ugdymas ir ugdymo tyrimai, integruojantys įv. Mokslus į edukologijos šeimą. G.Miaret atliko išsamų ugdymo mokslo būklės tyrimą, publikavo darbą ,,Įvadas į edukacinius mokslus (1985), kuriame ugdymo mokslą apibūdina kaip edukacinių mokslų šeimą, kurią sudaro: pedagogika, ugdymo filosofija, ugdymo istorija, švietimo planavimas, švietimo ekonomika, ugdymo sociologija, ugdymo psichosociologija, ugdymo psichologija bei ugdymo fiziologija.
Taigi, edukologija- daugiašakis žmogaus ugdymo mokslas. Visus edukologijos mokslus jungia bendras objektas-ugdymas, o skiriasi jie savo tyrimų sferomis bei institucijomis. Edukologijos branduolį sudaro pedagogika.
Edukologijos objektas – ugdymas (pats procesas, jo organzavimas. Subjektu- ugdytojai ir ugdytinis. Anksčiau obj. Buvo ugdytinis, subj. –ugdytojas.
2.Ugdymo samprata ir funkcijos.
Ugdymas turtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas-trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas.
Ugdymas kaip sąveika. J.Vabalas-Gudaitis akcentuoja, kad pedagogika yra mokslas apie konstrukcinę augančiųjų ir suaugusiųjų sąveiką. Sąveiką jis laiko visuotiniu dinamišku tikrovės dėsniu, principu-turinčiu tikslą. Gamtoje viskas sąveikauja. Sąveikos problemos plačiai nagrinėjamos pedagogų darbuose, ji laikoma svarbiu pedagoginio proceso efektyvinimo veiksniu. Sąveikos dėka ugdytiniai išmoksta: orientuotis pasaulyje; bendrauti; dirbti.
Ugdymas kaip bendravimas. Žmogaus socialinė...