Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje reikšmė

Referatas
 5
Microsoft Word 62 KB
6 puslapiai

TURINYS

ĮVADAS3
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS ISTORIJA4
1.1. APSKAITA VERGOVINĖJE SANTVARKOJE4
1.2. APSKAITA FEODALIZMO EPOCHOJE5
1.3. APSKAITOS RAIDA KAPITALISTINĖJE SANTVARKOJE6
2. DVEJYBINIO ĮRAŠO ATSIRADIMO REIKŠMĖ7
3. BUHALTERINIŲ SĄSKAITŲ ESMĖ8
4. BUHALTERINIŲ SĄSKAITŲ SANDARA IR RŪŠYS8
4.1. SĄSKAITOS9
5. SINTETINĖS BEI ANALITINĖS SĄSKAITOS IR SUBSĄSKAITOS10
IŠVADOS11
LITERATŪRA12
ĮVADAS

Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje
ir Galilėjaus bei Niutono
sistemų sukūrimo idėjos buvo
vienodai reikšmingos.
Kerneris Sombartas

Buhalterinė apskaita
BUHALTERINĖS APSKAITOS ISTORIJA
Apskaitos istorija siekia iki 4000 pr. m. e., kai buvo pradėta registruoti finansines ir kitas operacijas. Maždaug tuo metu įvairūs apskaitos būdai į Europą atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir arabų šalių.
Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje. Tada kiekvienas žmogus atsimindavo kiek ir ko jisai turi. Atsiradus gentims, svarbesnius procesus pradėjo registruoti ir analizuoti genčių vadai ir to pasekoje priimti sprendimus. Kuo labiau dalinosi darbais, ir kuo daugiau atsirasdavo bendro inventoriaus, to labiau iškildavo apskaitos reikšmė.
Labai didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas. Plėtojantis ūkiui atsirado raštas, skaičiai ir pati apskaita. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą.
Tobulėjant apskaitos technologijoms ir kylant pragyvenimo lygiui didėjo apskaitos reikšmė.
Apskaita vergovinėje santvarkoje
Apie apskaitą yra išlikę duomenų senojo Egipto, Babilono, antikinės Romos, Graikijos, Žydų, Uralų, Finikijos, Persijos, Indijos, Centrinės Amerikos ir kitų valstybių rašytiniuose šaltiniuose. Daugiausiai duomenų yra išlikę apie apskaitą senovės Graikijoje ir Romos imperijoje.
Graikijoje buvo keturi apskaitos objektai: prekių apyvarta, banko indėliai, gyventojų turtas ir šventyklų turtas. Didžiausią įtaką apskaitos atsiradimui ir plėtojimui senovės Graikijoje turėjo bankų veikla ir spartus pramonės ir prekybos tobulėjimas. Senovės Graikijoje 420 m. pr. m. e. buvo išleistas Atėnų piniginis įstatymas. Jame nurodyta, kad kas kaldins miestuose savo sidabrines monetas, ir jeigu naudosis ne Atėnų monetomis, svoriais ir matais bet kitomis monetomis, svoriais ir matais, tie bus baudžiami. Šiame įstatyme numatyta, kad kitatautės monetos turi būti pajamuojamos sudarant specialų sąrašą.
Didelį vaidmenį senovės Graikijos apskaitai padarė...