Durbės mūšis

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

Referatas apie durbės mūšį. Referatas apie durbės mūšį.

Įvadas
Žinios apie žemaičių kovas su vokiečiais ir apie patį Durbės mūšį randamos istoriniuose šaltiniuose nėra gausios. Yra tik keletas pagrindinių šaltinių išlikusių iš XIII ir XIV amžiaus. Žemaitija apgynė savo laisvę. Ordinas ilgam tapo nepavojingas Lietuvai. Šiame referate bandysiu atskleisti visas mušio priežastis bei paliesti svarbiausius šio didingo žemaičių laimėjimo padarinius, nepamiršdamas bei pačios Durbės mūšio eigos.

Ordino pasiruošimai naujam karo žygiui prieš žemaičius
Magistras Burchardas von Hornhausenas ryžosi sutelkti dideles jėgas, kokių Livonija dar nebuvo mačiusi. Pirmą kartą į Livonijos kariuomenės sudėtį įtraukiamos stambios jėgos ir iš Prūsų Ordino. Kad gautų paramą, pats Burchardas vyko į Prūsus ir ten išsiderėjo iš kryžiučių Ordino maršalo stiprių pagalbinių jėgų. Jis gavo 30 riterių piligrimų, tik ką atvykusių iš Vokietijos, pasiruošusių į Kryžiaus žygį, be jų dar būrį rinktinių riterių. Abiejų kariuomenių, Livonijos ir Prūsų, rinkimosi bazė buvo Klaupėda. Maršalas Botelis ten ir atvyko su savo rinktinių vyrų būriu.
Popiežius Aleksandras ketvirtasis, vienas iš palankiausių kryžiuočiams , savo privelegija iš 1260m. Sausio 21d. leido jiems versti prūsus kalėjimu ir įkaitais stoti Ordino kariuomenėn ir atatyti Ordinui pilis. Konstancos konsilijoje lietuviai skundėsi, kad riteriai prūsų žmones naudoja savo žygiuose į svetimus kraštus, juos kovose siųsdami į pirmąsias eiles ir pratindami bei ragindami juos žudyti ir deginti. Livonijos kariuomenėje nebuvo tik žiemgalių, kurie jau 1259 m. buvo sukilę. Kronikos nemini ir lybių su lietgaliais, kurie visada talkininkaudavo vokiečiams, todėl, netenka abejoti, kad jie šiame žygyje irgi dalyvavo. Kryžiaus karo akcija prieš pagonis žemaičius buvo stipriai pradėta 1259 m. ir atnaujinta 1260 m. vasario mėn., kai popiežius Aleksandras IV, Ordino prašomas, leidžia skelbti Kryžiaus karą Prūsuose ir Livonijoje ir paragina Livonijos vyskupus paremti Ordino kovą. Tačiau tarp Rygos arkivyskupo ir Ordino visą laiką vyko varžytinės. Todėl 1260 m. karo žygyje ir Durbės mūšyje vyskupų kariniai daliniai nedalyvavo. Tačiau į šį karą buvo įtraukti suverbuoti prieš totorius piligrimai Prūsuose. Iš Prūsų jėgos vyko į Livoniją dalimis. Viena rinktinė grupė išvyko į Klaipėdą jau ankstų 1260 m. pavasarį. Likusi kariuomenė pajūriu išvyko į Klaipėdą vėliau. Iš Klaipėdos susijungę Livonijos ir Prūsų jėgos, Burchardo vedamos, turėjo traukti Nemuno žemupiu ir panemuniais į Georgenburgą, kurį buvo apgulę žemaičiai. Dr. Ivinskis čia dar nurodo ir spėjamą Ordino kariuomenės kiekį – 5000 vyrų....