Dorybės samprata stoikų etikoje

Etikos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 62 KB
6 puslapiai

Turinys:

1. Stoikų etikos bruožai trumpai3
2. Stoikai apie dorybę4
3. Gėris ir blogis5
4. Pagrindinės stoikų filosofijos idėjos6
5. Dorovinis tobulėjimas7
6. Literatūros sąrašas9

2.

Stoikų etikos bruožai trumpai

Stoicizmo etikos pagrindinė idėja yra priežastingai ir teologiškai nustatyta išorinio pasaulio raida. Žmogus niekada negalės valdyti išorinių gėrybių, todėl vienintelis jam pavaldus dalykas yra vidinė laikysena. Pasak Senokos: „Kas eina savo noru, tą likimas veda gražiuoju, kas ne – tą jis jėga priverčia.“ Vadinasi, žmogaus tikslas – gyventi sutariant su prigimtimi, tik tuomet jis galės pasiekti harmoniją, kuri suteiks gyvenimo laimę.
Laimę galima pasiekti tik tada, kai sielos ramybės netrikdo joks geismas. Jo atsiradimo priežastis – pernelyg sureikšmintas ir klaidingas vaizdinys. Tuomet jis veikia kaip „pathos“, aistra. Kadangi retai įmanoma pasiekti aistros objektą, žmogus jaučia nepasitenkinimą.
Stoicizmo idealas – apatija, tokių afektų nebuvimas. Stoikai suskirsto afektus i keturias veiksnių rūšis, t.y. malonumas, nemalonumas, troškimas ir baimė. Jų galima išvengti vadovaujantis protu. Tikrosios daiktų vertės suvokimas užkerta kelią netikrų gėrybių siekimui arba pašalina tariamų blogybių baimę. Išvada tokia, jog visos išorinės gėrybės laimės požiūrių yra nevertingos.
Stokai daiktus skirsto į gerus, blogus ir neutralius. Gerais laikomos dorybės, blogais – jų priešybės. Visi likusieji daiktai neutralūs, nes jie nesuteikia daug laimės. Pirmenybė yra skiriama neutraliems dalykams, kadangi žmonėms tenka rinktis iš įvairiausių dalykų, tuomet verčiau pasirinkti tai, kas labiau natūralu, pvz., sveikata, o ne liga. Todėl stoikai dar skirsto žmogaus veiksmus: blogi veiksmai esti dėl to, jog jie yra klaidingai įžvelgiami, o dėl teisingos įžvalgos veiksmai esti geri. Tarp jų įsiterpia ir vidurinieji veiksmai, vadinami „deramais“, jie yra įgyvendinami, jei atliekamas natūralus poelgis.
Laimę nulemia dorybė. Dorybė parodo, kokia yra daiktų tikroji vertė. Dorybė kaip pažinimas yra išmokstama, jos neįmanoma prarasti kartą suvoktos tikrosios savo prigimties.
Svarbiausia stoicizmo idėja yra mokslas apie pasisavinimą. Žmogus pasisavina jam prigimtus dalykus ir atskiria naudingus dalykus nuo žalingų. Todėl kiekviena gyva būtybė siekia išlikti. Bręsdamas žmogus pamato, kad protas iš tikrųjų yra jo prigimtinė esmė. Be to, pasisavinimas išplečia dorovinį veiklos lauką bendruomenės naudai: individui priklauso ne tik jis pats, bet ir jo tėvai, draugai ir t.t. galiausiai visa žmonija.

3.

Stoikai apie dorybę