Donaldo kajoko esė apie dykinėtojus analizė

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 40 KB
2 puslapiai

Eseistikos referatai. Eseistikos referatai.

Donaldas Kajokas (g. 1953 m. Prienuose) – poetas, eseistas. Jo kūriniai išversti į dvyliką užsienio kalbų. Parašė „Komentarus“ (1990 m.), „Dykinėjimus“ (1999 m.) ir „Lietaus migla Lu kalne“ (2002 m.). D.Kajokas grakščiai derina pasakojamosios ir poetinės – meditacinės eseistikos elementus. Jo esė – meniniai gyvenimo prasmės mąstymai, atsiremiama į Vakarų ir Rytų filosofijų bei religijųsiūlomas gaires prasmės paieškai; aukštos inteligencijos eseistas jas cituoja bei perfrazuoja pasigėrėtinai taupiai, konkrečiai taikliai, kaskart asmeniškai interpretuodamas. Nuosąmonės vaizdo meditaciškai nuvalytos „jaukaus“dirbtinio pasaulėvaizdžio apnašos, į Dievą žvelgiama, suvokint jo „beveik nebūvimą“, tai yra giliai, be saviapgaulės įsimąsčius į transendentiškumo sąvoką. Artėjama prie grynųjų esmių.
Mano pasirinktoji esė yra „Apie dykinėtojus“ iš D. Kajoko esė rinkinio „Lietaus migla Lu kalne“ (2002 m.) ( II skyrius „Dykinėjimai“). Šioje esė yra ryškūs tiek pasakojamosios, tiek poetinės esė elementai. Autorius vartoja aprašymus, komentarus, dialogo formą, kurie išdėstyti teziškai padeda papasakoti „tiesą“ apie tam tikrą dalyką. Taip pat kai kuriuose vietose mąstoma meditacijos, asociacijų principu, įterpiama eilėraščio forma.
Esė pradedama R. M. Rilkės „Duino elegijos“,tiksliau antrosios elegijos, pirmuoju sakiniu: „Baisūs visi angelai“. Taip autorius derina du opziciškus dalykus – angelus ir dykinėtojus. Angelo motyvas plėtojamas ir visoje esė, tačiau jis „nusakralizuojamas“, sužmoginamas. Tokios aliuzijos išryškėja ne tik tekste, bet ir prisiminus R. M. Rilkės „Antrąją elegiją“, kurioje angelas yra ir gėris, ir blogis. Jam nerūpi žmogiškoji būtis, nes jis gyvena savimi ir „paskleistą grožį į save atgalios susitraukia“. Taip D. Kajokas pesimistinėmis mintimis pradeda esė. Ją sudaro 12 pamąstymų apie...