Dirvožemio užterštumas

Referatas
 5
Microsoft Word 90 KB
10 puslapiai

1. Dirvožemio teršimas sunkiaisiais metalais

Vienas iš svarbesnių dirvožemio teršimo sunkiaisiais metalais šaltinių yra mineralinės trąšos. Agrocheminių tyrimų centro duomenimis Kėdainių chemijos gamyklos superfosfate kadmio yra 2.75, švino - 14.50, chromo -7.50, nikelio 12.50, vario - 26.25, cinko - 18.25, mangano - 130.0 mg/kg. Dažniausiai iš Baltarusijos gaunamame kalio chloride kadmio yra 3.25, chromo - 5.0, švino - 27.0, nikelio - 20.0, vario - 3.0, cinko - 11.50, mangano - 130 mg/kg. Vadinasi, laikydamiesi vidutinio trešimo normų, kasmet į dirvožemį įterpiame kadmio 1.1-1.8, chromo - 2.0-3.2, švino - 5.9-10.3, nikelio - 5.0-8.5, vario - 5.7-8.7, cinko - 6.4- 10.2, mangano - 27.8-42.3 g/ha. Tai palyginti nedideli kiekiai, tačiau kadangi sunkieji metalai turi savybæ kauptis, jie kelia potencialų pavojų gyvajai gamtai ir žmogui, todėl sunkiųjų metalų kontrolei visame pasaulyje skiriama daug demėsio.
Pagrindinių Lietuvos dirvožemio tipų tyrimai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijos atokiau nuo stambesnių miestų ir kitų lokalinių taršos šaltinių esančiuose dirvožemiuose paprastai neviršija didžiausių leistinų koncentracijų (DLK).
Sunkiųjų metalų kiekiams labai didelę įtaką daro dirvožemio mechaninė ir mineraloginė sudėtis. Panašiai trešiamose sunkesnėse dirvose metalų yra daugiau, negu lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose. Sunkaus priemolio ir molio dirvose jų yra vidutiniškai bent 2-3 kartus daugiau negu smėlio. Artimos mechaninės struktūros žemese koncentracijų skirtumai mažesni, tačiau beveik visų elementų (Cr, Pb, Ni, Cu, Zn) pakankamai raiškūs.
Šiuo metu Lietuvoje dar nesant pakankamai sukauptų tyrimo duomenų, naudojamos buvusioje Sovietų Sąjungoje priimtos atskirų sunkiųjų metalų foninės (gamtinės) ribos. Pavyzdžiui, vienam iš pavojingesnių toksiškų metalų - švinui - foninė riba laikoma 12 mg/kg dirvožemio. Tačiau švino, kaip ir kitų elementų, kiekiai net ir toliau nuo kelių esančiuose plotuose Lietuvoje nevienodi ir taip pat priklauso nuo dirvožemio mechaninės sudėties bei nuo dirvožemių zonos. Lietuvos pietryčių smėlynų lygumos Varėnos rajono Valkininkų smėliuose vidutiniškai yra 9.8 mg/kg švino, Baltijos aukštumų - Utenos Utenėlės priesmėlių ir lengvų priemolių ant lengvo priemolio dirvožemiuose - 11.5 mg/kg, Lietuvos Rytų aukštumos vakarinių atšlaičių Anykščių rajono Atžalyno ūkyje - 12.5 mg/ kg, tuo tarpu daugumoje Vakarų zonos dirvožemių (daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio) švino yra 13.1 - 15.5 mg/kg, o Mūšos baseino intensyviausios karstinės zonos limnoglacialiniuose Biržų raj. Kirdonių moliuose - jo yra 16 mg/kg. Koks sunkiųjų metalų...