Dirbtinis intelektas

Referatas
 5
Microsoft Word 60 KB
6 puslapiai

Intelektas referatas. Intelektas referatas.

Turinys

Įvadas 3

DI (Dirbtinis Intelektas). Jo istorija 4

Veikimo principai 4

O kam gi viso to reikia? 6

Ar visa tai realu? 7

Išvados 8

Naudota literatūra 9

Ivadas

Ar kada nors mes susimąstėm iš kur pas mus atsiranda mintys? Kodėl mes priimame vienus sprendimus, o ne kitus? Kas išvis dedasi mūsų galvoje? Tai tik atrodo, kad viskas paprasta: pagalvojai apie saldainį – nuėjai – nusipirkai ir suvalgei. Mąstymo proceso tyrinėjimu žmonės užsiima nuo senų senovės. Ir beveik tiek pat ilgai mes ieškome būdų sukurti dirbtinį protą.

DI (Dirbtinis Intelektas). Jo istorija

Dar senovės Graikijoje žmonės lenkdavosi prieš „gyvąsias“ statulas, skelbusias pranašystes ir reikalavusias dovanų. Prietaringiems gyventojams tai buvo Dievo pasiuntiniai, o suktiems žyniams, tūnantiems viduje – pelningas verslas. Vystantis mokslui ir technikai daugėjo eksperimentų norint sukurti sąmoningas mašinas. 1736 metais prancūzų išradėjas Žakas de Vokansonas padarė mechaninį žmogų, grojantį fleita. Jo sukurtas natūralaus dydžio muzikantas uždenginėjo dirbtiniais pirštais kiaurymes, pūtė pūstuką ir mokėjo sugroti 12 melodijų. Kiek vėliau Austrijoje pasirodė mechaninis metraštininkas, sugebantis laikyti rankose plunksną ir rašyti nedidelius tekstus. XIX amžiaus 30-aisiais metais anglų matematikas Čarlzas Bebidžas darbavosi kurdamas sudėtingą skaitmeninį skaičiuoklį, pavadintą „analitine mašina“. Nors iki galo projektą atlikti nepavyko, netgi šio agregato beta versija sugebėjo apskaičiuoti paprasčiausius šachmatų ėjimus, kas tais laikais atrodė neįtikėtina. Bebidžo pradėtą idėją 1914 metais užbaigė ispanų mokslininkas Leonardas Torresas-Kivedo, pateikęs visuomenei aparatą, mokantį žaisti šachmatų end-špilius ne prasčiau už gerą didmeistrį. Nepaisant to, kad visi tie žaisliukai sukeldavo žiūrovų susižavėjimą ir buvo akivaizdus techninio progreso pavyzdys, kam nors daugiau, nei atlikti elementarų, iš anksto užprogramuotą veiksmą, jie netiko.
50-aisiais metais, pasirodžius pirmosioms elektroninėms skaičiavimo mašinoms, žmonės pamatė jose puikų įrankį senos svajonės įgyvendinimui – dirbtinio proto sūkurimui. Apskritai, kompiuterio procesoriaus ir žmogaus smegenų veiksmų algoritmai panašūs, skiriasi tik savomis galimybėmis. Visas mūsų mintis ir veiksmus valdo milijardai tarpusavyje susijusių dalelių – neuronų. Tai lyg informacijos bitai, formuojantys elgesio kryptį. Viskas, ką galėjo pasiūlyti pirmieji kompiuteriai – nelemtuosius tūkstančius bitų. Vis vien, kai kurioms programoms to visiškai pakako. 1952 m. ESM...