Dieviškasis apreiškimas ir dogmų evoliucija

Religijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 52 KB
5 puslapiai

DOGMA

Kalbant apskritai dogma – tai tvirtas mokyme teigimas, panašus į nutarimą ar įsakymą. Nuo IV amžiaus šis terminas taikomas ir tikėjimo tiesoms. Krikščionybės mokyme dogma laikomos Dievo apreiškiamos tiesos, glūdinčios Šventajame Rašte, ir kurios be jokio interpretavimo turi būti visiems prieinamos ir aiškios bei nediskutuotinos. Kadangi visų dogmų turinys glūdi Dievo apreiškime, bendra jų prasmė niekada negali pasikeisti. (Rimšelis V., MIC Dogma. Dogmatinis metodas // Lietuvių enciklopedija – T. 5, Bostonas, 1995, p. 97.)

Filosofijoje ir moksle dogmatizmo terminas aiškinamas, kaip mąstymo būdas, operuojantis nekintančiomis sąvokomis, formulėmis, bei ignoruojantis tiesos konkretumo principą. Šiuolaikinėje filosofijoje dogmatizmas yra susijęs su antidialektinėmis koncepcijomis, neigiančiomis pasaulio kitimo ir vystymosi idėją, taip pat su nesupratimu, kad patys dialektiniai vystymosi dėsniai nevienodai pasireiškia skirtingomis istorinėmis sąlygomis, skirtingose objektuose ir procesuose. Folisofijos žodyne teigiama, kad dogmatizmas stumia į sektantiškumą, veda į subjektyvizmą, atitrūkimą nuo praktikos, neatsižvelgiant į pasikeitusias pasaulio vystymosi sąlygas, laikydamiesi senų formulių, atitinkančių kitas aplinkybes. (Dogmatizams // Filosofijos žodynas. Vilnius, 1975, p. 93.)

Ortodoksiškam bažnyčios požiūriui, pagal kurį Šventasis raštas nuo pirmojo iki paskutiniojo žodžio parašytas šventosios dvasios įkvėptų evangelistų, modernistai priešpastatė istorinę sampratą, tiegiančią, jog šis krikščionybės šaltinis yra Dievo ir žmogaus susidūrimo istorijoje liudijimas, užrašytas žmonių, kurie gali apsirikti ir suklysti. Modernistų požiūriu, Šventojo Rašto mintys, taip pat bažnytinės dogmos yra ne absoliučios, viršistoriškos, bet santykinės tiesos, istoriškai sąlygoti, pačių žmonių sukurti tikėjimo simboliai. (Katalikybės filosofinės koncepcijos po II Vatikano susirinkimo. Vilnius, Mintis, 1986, p. 12)

Taigi, viena iš didžiausių šiuolaikinio modernaus mąstymo dogmų yra įsitikinimas, kad tikėjimas Dievu yra iracionalus ir paremtas tik aklumu ir sentimentais. Jie mano, kad empiriniu keliu gautos žinios yra labai ribotos ir netobulos.

Apskritai tiek filosofijoje, tiek kasdienėje vartosenoje dogmatizmo terminas yra įgavęs peikiamosios prasmės atspalvio. Tačiau neteisinga yra kiekvieną tiesos išpažinimą vadinti dogma. Taip pat nėra pagrindo dogmą sieti su dogmų išpažinimu Bažnyčioje, nes šiuo atveju religinės tiesos priimamos ne aklai, bet remiantis dieviškuoju apreiškimu. (Rimšelis V., MIC Dogma. Dogmatinis metodas // Lietuvių enciklopedija – T. 5,...