Demokritas

Rašinys
 5
Microsoft Word 41 KB
3 puslapiai

gyveno tarp 460 ir 470 metų. Abderuose mokėsi pas Leukipą; paskui lavinosi
ilgose kelionėse. Ramus ir pasišventęs mokslui jis gyveno gimtajame mieste
atokiai nuo viešo ir judraus gyvenimo, kokį gyveno Atėnuose jo amžininkai
filosofai sofistai. Sakoma, kad jis buvo atvykęs į Atėnus, bet nebuvo ten
pripažintas. Apie jo budą senoveje kalbėta prieštaringai: matyt, jo būta
linksmo, nes buvo vadinamas “besijuokiančiu filosofu”. Jis buvo žymus
mokslininkas su milžinišku žinių bagažu. Tiberijaus laikais šešias-dešimt
jo veikalų Trasilas buvo sugrupavęs į penkiolika tetralogijų. Visi tie
veikalai dingo. Tarp jų būta etikos raštų, visatos teorijos, traktatų apie
planetas, apie gamtą, apie žmogaus prigimtį, apie sielą, apie figūras, apie
spalvas, apie vaizdus, buvo loginis traktatas arba kanonas, veikalas apie
garsus, apie ugnį, apie gemalus, apie akmenis, geometrijos ir aritmetikos
traktatų, astronomimijos, ura-nografijos, geografijos darbų, rašinių apie
ritmus ir harmoniją, apie poeziją, apie posakių grožį, apie skambius ir
neskambius posakius, gramatikos raštų, tarp jų apie veiksmažodžius,
technikos, medicinos, agronomijos, gyvulininkystės, strategijos traktatų.
Kai kuriomis iš tų temų Demokritas, matyt, rašė pirmasis. Jis buvo ypač
visapusiškas mokslininkas; vėliau jau prasidėjo mokslų specializacija, ypač
filosofijos atsiskyrimas nuo specialių mokslinių tyrinėjimų. Iš Demokrito
darbų matyti, kad jo
mąstysena buvo konkreti ir aiški, kad jis visada pasirinkdavo pačią
paprasčiausią ir natūraliausią teoriją.
Demokrito veikalus žinojęs Ciceronas laikė jį vienu didžiausių filosofų,
prilygstančių Platonui. Toks Demokrito vertinimas pasikeitė tik senovės
laikų pabaigoje, kai imperatorių laikais suklestėjo religinė sąmonė. Tada
filosofinėje aplinkoje, ypač tarp neopitagorininkų ir neoplatoninkų, imta
manyti, kad tikroji graikų filosofija buvo tik idealistinė ir kad ji išugdė
tik tris didelius mąstytojus: Pitagorą, Platoną ir Aristotelį. Tokią
pažiūrą senovės laikų pabaiga paliko viduramžiams ir krikščioniškajai
filosofijai. Tada nėra ko stebėtis, kad...