Demokratijos ištakos pasaulyje

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 47 KB
4 puslapiai

Demokratija nėra sunkiai suvokiamas dalykas. Demokratijos - tai politinės sistemos, kuriose balsų dauguma nustato vyriausybių sudėtį. Reguliari galimybė pakeisti daugumą turi skatinti laisvą konkurenciją tarp pretendentų. Bet kuri partija gali pasiūlyti bet kokią alternatyvinę programą tam, kad įtikintų balsuotojus atsisakyti esančios koalicijos ir suformuoti kitą.
Nuo 6 iki 4 amžiaus p.Kr. Atėnų filosofai, menininkai , dramaturgai ir politikai ginčijosi dėl demokratijos privalumų, nepaisant to, kad patys ją įvedė. Pirmasis raštiškas įrodymas, kad atėniečiai taikė demokratiją, datuojamas 522 m.e.m., kai Herodotas Persų sukilimo proga suklasifikavo tada buvusias valdymo formas ir pateikė pirmuosius paaiškinimus apie Atėnų valdymo būdą.
Tiesioginė demokratija buvo įmanoma tik valstybėje su nedideliu gyventojų skaičiumi, laiduojančių tiesioginį dalyvavimą. Piliečiai turėjo pažinti vienas kitą, žinoti kiekvieno privalumus ir silpnybes, polinkius ir temperamentą, savitumus ir preferencijas. Asamblėja buvo pirmasis organas, kuris atspindėjo jų vyriausybės viziją.
Teisę dalyvauti asamblėjoje turėjo 18 m. vyras, kurio tėvas ir motina buvo atėniečiai. Visi, atitikę šį reikalavimą, galėjo kalbėti tiek, kiek norėjo bet kuria pageidaujama tema. Tačiau tik maža dalelė turinčių teisę balsuoti gyventojų reguliariai vaikščiojo į Asamblėjos susirinkimus. Asamblėja buvo panaši į liaudies tribūną, su iškilmingomis kalbomis ir minimaliu dėmesiu svarstymams ir kompromisams. Asamblėjos sprendimus, neribojamus įsipareigojimais politinėms partijoms ar interesų grupėms, įtakojo uždegančios kalbos.
Demokratija visuotiniais miesto susirinkimais pasikliovusi labiau nei kryptingai vadovaujama politika, gyvavo du amžius. Nors Asamblėja liko aukščiausias autoritetas, tačiau miesto - valstybės valdžia ir tikrasis darbas buvo perduoti mažesnei Penkių šimtų tarybai.
Pirmasis gyvybingas demokratijos pavyzdys yra atstovaujamoji demokratija, ne todėl, kad atėniečiai galvojo atimti iš gyventojų jų teises, bet todėl, kad vadovavimas miestui - valstybei buvo sunkus darbas. Tarybos nariai pareigoms būdavo renkami tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 kadencijoms. Taryba buvo reikalinga įgyvendinti plačius Asamblėjos įgaliojimus. Burtų sistema neskatino Tarybos atsiskaitomumo ar institucinės atsakomybės jausmo. Pareigų vykdymas iki Atėnų demokratijos paskutiniųjų dienų buvo elito veiklos sritis.
Ne įprastomis turtingųjų dalyvavimo politiniame procese tendencijomis, o žmonių institucionalizuoto dalyvavimo apimtimi Atėnų demokratinis patyrimas yra unikalus. Aristotelis laikė žmogų politiniu gyvūnu. Būtent šį vertinimą...