Darbo mobilumas bei politiniai ir ekonominiai perbegeliai

 5
Microsoft Word 120 KB
15 puslapiai

Turinys

Įvadas3

1. Darbo jėgos mobilumas 4
2. Tarptautinis darbo jėgos modelis5
2.1. Tarptautinis darbo jėgos judėjimo modelis5
2.2. Tarptautinio darbo jėgos judėjimo priežastys6
2.3. Tarptautinio darbo jėgos judėjimo padariniai10
3. Migracijos neigiamų padarinių išvengimo būdai14
4. Emigracijos nauda ir kaštai14
5. Imigracijos nauda ir kaštai16
6. Migracija Europoje17
7. ES šalys18
8. Australijoje reikalingi žmonės18
9. Protų nutekėjimas iš Pietų Afrikos19
10. Tarptautinių darbo jėgos judėjimo pasekmės Lietuvai19
Išvados23
Naudota literatūra24

Įvadas

Žmonės juda iš vieno pasaulio regiono į kitą, iš vienos šalies į kitą nuo pačios rašytinės istorijos pradžios. Dažniausia kraustimųsi priežastis buvo klimatinių sąlygų pokyčiai arba stichinės nelaimės. Tai patvirtino ir tyrimai atlikti stebimuose populiacijos judėjimo regionuose. Karai taip pat buvo viena iš pagrindinių populiacijų ardymo priežasčių. 1971m. masinė migracija: 10 milijonų pabėgėlių paliko Bangladešą, ieškodami saugumo Indijoje, nors dauguma jų aprimus situacijai sugrįžo namo. Politinės ir religinės laisvės troškimas visada buvo ir tikriausiai bus svarbi varomoji žmonijos jėga, o ypač darbo judėjime. Tačiau pripažinta, kad ekonominis stimulas vaidina pagrindinį vaidmenį darbo judėjime per nacionalines ribas. Didesnio atlyginimo, saugesnio darbo ir geresnių mokymosi galimybių poreikis skatina individus ir šeimas judėti iš vienos šalies į kitą ir šiam procesui labai sunku sutrukdyti.

1. Darbo jėgos mobilumas

Darbo jėgos mobilumas tarp šalių yra mažesnis nei kapitalo. Tai susiję su darbo jėgos specifika. Staklės nėra tokios reiklios kaip žmogus. Nežiūrint finansinių ir asmenybinių kaštų emigracija, o tokią formą dažnai įgyja darbo jėgos judėjimas, pastoviai auga. Vien į JAV kasmet atvyksta apie vieną mln. meksikiečių. Iš visų tarptautinių gamybinių veiksnių judėjimų jautriausias yra darbo judėjimas. Rizikuoja patys migrantai, be to, jie sukelia ekonominį ir psichologinį diskomfortą šalies, į kurią imigravo, gyventojams (net jeigu pastarieji taip pat yra imigrantai). Patiems emigrantams iškyla nemažai pavojų, bet vidutiniškai gaunama nauda taip pat yra didelė. Neretai imigrantai suserga, nesuranda didesnių pajamų šaltinių ir grįžta atgal į savo šalį nusivylę. Tačiau dažniausiai jie nemažai išlošia – tai matyti ir iš tokių detalių, jog vis dėlto nemažai žmonių ryžtasi tokiai rizikai. Kai kuriais atvejais didelis laimėjimas yra politinė ir fizinė laisvė, kitais gi – ekonominė...