Civilizacijų istorijos

Konspektas
 5
Microsoft Word 73 KB
8 puslapiai

Praeities tyrinėjimas: ištakos, principai, galimybės

Homeras. Dievų ir protėvių kultas. Mitai. Bazilėja - tai pirmoji valdymo forma Europoje. T. Moras – utopija (vieta, kurios nėra). Eliziejaus laukai - kraštas, kurio nėra. Alkinojas – nerealus kūrinio veikėjas. Arte - didžiausia graikų vertybė - žygdarbis, šaunumas. Aidos - gėda, kurią iššaukia bailumas. Time - atlyginimas už narsumą, už gerus darbus
Hesiodas. “Teogonija”, „Darbai ir dienos”. Nuostatos būdigos protestantams. Darbas – pagr. idėja. Aprašė žmonijos istorijos amžius: 1)aukso, 2)sidabro, 3)žalvario, 4)herojų, 5)geležies. Nusistovi kartos supratimas.

Logografai – prozų rašytojai (sugalvojo Tukididas). Kadnas iš Mileto – žygiausias logogr. Logografai bandė išdėstyti požiūrį į žmones, istoriją, faktus. Trūkumai – daug pramanų, mitų. Istorija reiškė tyrinėjimą klausinėjant ir užrašant.
Istorijos tėvas - Herodotas. „Istorija”. Pirmas iškėlė idėją, jog žmogaus veikla, kuri nugrimzta į istoriją, yra kultūrinė veikla. Kūrė visuotinę istoriją. Daugiausia dėmesio skyrė karų istorijai. Dar vadinamas ir lyginamosios analizės pradininku (domėjosi tautų papročiais). Ėmė kurti problematišką istoriją. Herodoto išdėstyti valdymo būdai: monarchija, aristokratija, demokratija. Jie yra kintantys (į tironiją, oligarchiją, anarchiją).
Helenizmas - tai graikų kultūros paplitimas, ten kur buvo užkariavęs Makedonietis.
Graikijoje atsirado kosmopolitizmas. Helenizmo laikais suklestėjo fatalizmas.
Ochlokratija - išsigimusi demokratija, mirusi valdymo forma (Polibijus).
Polibijus. Pritaikė visai žmonijai lyginimą amžiais: vaikystė, jaunystė, branda, senatvė, mirtis (po to vėl viskas kartojasi). Santvarkų ciklas – vienas ciklas praeina, kitas prasideda (monarchija -> tironija ->aristokratija)
Tukididas - teigė, kad istorija turi būti pragmatinė, kuri pamokytų gyvuosius. Periodizavo istoriją.
Tacitas - istoriją reikia rašyti bešališkai, objektyviai.

2 nuostatos, keliančios abejones istorijos mokslu:
1) istorija nuolat perrašoma; 2) ji neturi pakankamai ir tikslių metodų, kaip tyrinėti praeitį.

Istorijos rašymo metodai:1) aprašomoji (pasakojamoji), 2) didaktinė (mokomoji), 3) priežastinė arba genetinė (rašoma tada, kai sukaupiama medžiaga kritiškam vertinimui). Genetinė ist. dažniausiai perauga į istorijos filosofiją (istoriosofiją). Istorija – mokslas ne išdėstyti faktus, o juos vertinti.
Istorijos šaltiniai: 1) daiktiniai, 2) dokumenentiniai, 3) lingvistiniai (kalbos), 4) tautosakiniai, 5)kino, foto, fono dokumentika. Toponimai – vietovardžiai, hidronimai - upių,...