Bulimija anoreksija

Referatas
 5
Microsoft Word 81 KB
9 puslapiai

Anoreksija ir bulimija referatas. Nervinė bulimija referatas. Bulimija referatas. Referatas bulimija. Anoreksija ir bulimija referatas. Nervinė bulimija referatas. Bulimija referatas. Referatas bulimija.

Valgymo sutrikimai pasaulio civilizacijoje žinomi nuo neatmenamų laikų. Gausus valgymas su vėlesniu vėmimu ir viduriavimu išsamiai aprašytas senovės romėnų metraščiuose. Persivalgymo ir badavimo epizodai, tuo pačiu metu naudojant nendres vėmimui sukelti bei skatinančias viduriavimą žoles, aprašytas ankstyvosios krikščionybės dienoraščiuose. Daug įdomių duomenų apie valgymo sutrikimus galime rasti ir viduramžių raštuose. Reikia pripažinti, kad to meto valgymo sutrikimų samprata nebuvo moksliška. Tik XIX a, pabaigoje valgymo sutrikimai apibūdinti kaip medicininė problema, ir 1873 m. nervinė anoreksija aprašyta kaip atskira liga. Kiek vėliau bandyta išskirti valgymo sutrikimus į atskiras grupes. XX amžiuje valgymo sutrikimų klasifikacija daug kartų keitėsi. Tik 1980 m. DSM-III joje buvo nustatyti nervinės bulimijos diagnostiniai kriterijai. Painiavą joje lėmė ir tai, kad valgymo sutrikimai iš esmės yra būklės ir sindromai, o ne atskiri nozologiniai vienetai. Juos sukelia įvairių veiksnių kompleksas. Tai emocijų bei asmenybės sutrikimai, santykiai šeimoje, genetiniai, biologiniai, kultūriniai ir etniniai veiksniai. Todėl ir dabar klasifikacija yra tobulinama. Šiuo metu ir DSM-IV, ir TLK-10 klasifikacijose pateikiami nervinės anoreksijos, nervinės bulimijos bei kitų valgymo sutrikimų, niekur kitur neaprašomų, diagnostiniai kriterijai.
Nagrinėjant nervinę anoreksiją ir nervinę bulimiją, verta paminėti valgymo fiziologijos bendruosius principus.
Pagumburyje esantys alkio ir sotumo centrai reguliuoja visą žmogaus mitybos procesą. Tai yra pagrindinė neuroreguliacijos komplekso dalis. Šiam kompleksui priklauso periferinė grandis – virškinimo trakto hormonai ir platus nervinis audinys smegenyse. Valgymo įpročiai priklauso ir nuo fiziologinės organizmo būklės, ir nuo aplinkos sąlygų bei psichologinių veiksnių. Labai didelę reikšmę turi neuropeptidų ir neurotransmiterių balansas, medžiagų apykaitos greitis ir kokybė, virškinimo trakto būklė, poodinio riebalinio audinio sluoksnio storis, uoslės bei skonio jutimo receptoriai, maisto ypatybės (skonis, kokybė, sudėtis), išorinės sąlygos (aplinka, stresas, žmonių buvimas). Suvalgytas maistas organizme skaidomas mechaniškai, chemiškai ir fiziškai. Maisto medžiagos asimiliuojamos pagal trigrandę sistemą: ertminį ir membraninį virškinimą bei rezorbciją. Virškinimo sistemos darnią veiklą reguliuoja nerviniai (visų pirma vegetacinė nervų sistema) ir humoraliniai (hormonai, tarp jų ir virškinimo hormonai bei mediatoriai) veiksniai. Ir nervų, ir endokrininių liaukų, ir kraujotakos patologija gali sutrikdyti virškinimą. Įsidėmėtina, kad virškinimo sistema turi dideles kompensacines...